Germanarikas

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ta­\nčiau jos nesutarė ir nesiekė įtvirtinti vieningą valstybę.\nVienas iš gotų karalių, Germanarikas, labiausiai išplėtęs\nsavo valdžią, gal ir būtų padėjęs gotų karalystės pama­\ntus, jei to nebūtų sutrukdęs hunų įsiveržimas į Europą.\n1 Lelemel.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinė­ jęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros pakrantėje3. Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germana- riko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4. Žinios apie šį bendrinį pa­ vadinimą buvo plačiai paplitusios, nes ir Prokopijus5 mi­ ni estus, kalbėdamas apie karingus Odoakro vadovauja­ mus herulus, kilusius iš estų tautos.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tikriausiai III amžiaus\npabaigoje jie persikėlė į Vakarus, į Palenkės girias. Jor­\ndanas, vardydamas įvairių genčių tautas, kurias valdė\ngotai Germanariko valdymo laikais, gyvenusias nuo Juo­\ndosios iki Baltijos jūros, o iš pietų atskirtas Dnestro,\nBugo ir Palenkės, iki pat prūsų žemių nemini jotvingių,\nkurie turėjo gyventi šalia tos teritorijos ribų.\nUžrašu, kuris paaiškina labai svarbų dalyką jotvingių\nistorijoje, negalime visiškai tikėti.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Jau anksčiau pasakojome apie gotų kara­\nliaus \nGermanariko \nužkariavimus \nPabaltijo \nkraštuose \n(§ 362). Tuo tarpu estai, be kliūčių sudarę sąjungą su \nšiuo galingu valdovu, tokiai daugybei tautų primetusiu sa­\nvo valią, rado geresnę išeitį už venedus, kurių pasiprieši­\nnimas jų kraštui užtraukė bereikalingus vargus