Kūnas

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Duby­ sa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo at­ minimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vie­ nas iš žymiausių Lietuvoje.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus,\nvėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė ne­\npalikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šal­\ntinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernu-\nsijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes\ntarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbu­\ntui paskyrė Žemaitiją.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Vyriausias sūnus Barkus įkūrė mies­\ntą prie Jūros upės, ir to kunigaikščio vardas susijungė \nsu upės vardu, kuri vadinosi Jūra, o kunigaikščio var­\ndas - — Barkus, tai tas miestas imta vadinti Jurbarku 4 .\nVidurinis sūnus Kūnas atsikėlė prie Nevėžio upės \nžiočių, kur Įteka į Nemuną, ir įkūrė miestą, pavadino \njį pagal savo vardą Kauno miestu5 .\nO trečias sūnus Spera keliavo tolyn per girias į ry­\ntus, kur saulė teka, ir persikėlė per Nevėžio upę, ir\n\n## Puslapis 41\n\nper trečią upę — Širvintą, aptiko ežerą, dabinamą pie­\nvų ir Įvairių medžių, pamėgo tą vietą, apsigyveno prie \nto ežero ir tą ežerą pavadino savo vardu — Spera6 .

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Neilgai trukus, mirė jo brolis Barkus, kuris gyveno \nJurbarke, neturėdamas vaikų; jo brolis Kūnas perėmė \nir tą savo brolio Barkaus dalį, ir Jurbarko miestą, ir \nėmė viešpatauti toje jo dalyje.\nO tasai kunigaikštis Kūnas turėjo du sūnus: vieną \nKernių, o kitą Gimbutą8 . Beviešpataudamas Žemaičių \nžemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries \nupę į Užnerio kraštą 9 .

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Beviešpataudamas Žemaičių žemėje, ėmė stiprėti, plėstis ir pereidinėti per Neries upę į Užnerio kraštą 9. Žengdamas nuo Šventosios aukš­ tyn, atrado labai gražią vietą; jam labai patiko toji vieta, jis ten įkurdino savo sūnų Kernių ir tam miestui davė Kerniaus vardą, pavadinęs Kernave l0. O paskui Kūnas mirė, ir po jo visame Užnerio kraš­ te, ligi Latgalos11 sienos, ir ligi Užnerio Breslaujos12, ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernius.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Borkaus brolis Kūnas, irgi turėjęs valdas prie Nemuno, ties Neries žiotimis, nusi­ driekusias dešiniajame jos krante, naujausiais chronolo­ giniais apskaičiavimais, 1030 metais pasistatydino Kauno tvirtovę.