Santrauka
Kojelavičiaus pasakojime Kūno, arba Kūnasijaus, valstybę ribojo Nemunas, Dubysa, Nevėžis ir Neris. Kūnas gyvas būdamas padalijo valdžią Kerniui ir Gimbutui, kad sūnums nepaliktų paveldimos neapykantos šaltinio.
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kojelavičiaus pasakojime Kūno, arba Kūnasijaus, valstybę ribojo Nemunas, Dubysa, Nevėžis ir Neris.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Duby sa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo at minimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vie nas iš žymiausių Lietuvoje.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kūnas gyvas būdamas padalijo valdžią Kerniui ir Gimbutui, kad sūnums nepaliktų paveldimos neapykantos šaltinio.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus, vėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė ne palikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šal tinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernu- sijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbu tui paskyrė Žemaitiją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Ryšiai
Susiję objektai
- Albertas iš Meiseno
- Bajorijos konfederacija
- Bendri Lietuvos ir Lenkijos seimai
- Brandenburgo pilies sunaikinimas ir atstatymas (pilis)
- Briksijos altoriaus stebuklas
- Dievo Kūno arkibrolija
- Durklas
- Engelkė
- Hermanas iš Lichtenburgo
- Išmintis pasistatė sau namus, ji išsikirto septynis šulus
- Kalniškės mūšis (1945 m. gegužės 16-17 d.)
- Kalvinai
- Kapinių šventinimas ir kapų šlakstymas švęstu vandeniu
- Kristaus kūno šventės šventimas
- Kristburgo brolių asketinė drausmė ir kasdienė geležinė grandinė
- Kryžiuočių ordinas
- Kunigaikščių palaikų perkėlimas ir laidojimas Vilniaus katedroje
- Kęstučio žūtis Krėvos kalėjime (1382 m.)
- Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės antroji pergalė Europos čempionate Kaune (1939 m.)
- Liuterionys
- Lotyniško krikšto privalomumas ir mišrių moterystių draudimas (krikštas)
- Maldininko įžadų vykdymas Prūsijoje
- Maloningosios Dievo Motinos brolija
- Martyno iš Golino kova su 20 prūsų plėšikų
- Mergelė Marija
- Mirė tikrai mūsų tautos garbė.
- Mykolas (Švitrigailos sūnus)
- NKGB
- Negęstančioji ugnis
- Paplotėlis
- Petras (Hermano iš Lichtenburgo nuodėmklausys)
- Pirmoji tautinė olimpiada Kaune (1938 m.)
- Polocko apsiaustis (1563 m. sausio 31 d.)
- Privalomas naujai išspausdintų knygų egzempliorių davimas kancleriams ir Viešajai bibliotekai
- Sporto pergalių tautinis pagerbimas ir krepšinio kaip tautinės pergalės simbolis
- Ulos (Čašnikų) mūšis (1564 m. sausio 23 d.)
- Ulrichas iš Magdeburgo
- Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas
- Vilniaus katedros unijos atnaujinimo pasižadėjimas (1812 m. liepos 14 d.)
- arkibrolija arkikonfratrija
- fraternitas
- klauzūra
- klebono titulas
- negęstančiąją ugnį
- patraukti, pašaukti, net jėga priversti
- turi sekti kataliką, ar katalikę
- vaivada kaštelionas
- vėlė
- Šventojo kryžiaus ženklas
- Žygimanto Senojo privilegijos dėl Vilijos tilto muito ir Švč. Trejybės prieglaudos suteikimas (1536 m. rugpjūčio 6 d.)
- A. Voldemaras
- Aisčių laidotuvių ir vėlinių apeigos
- Augustinas Voldemaras
- Baigos ir kitų Ordino pilių brolių asketinė vienuolinė praktika
- Henriko VII mirtis ir palaidojimas Pizoje (1313 m. rugpjūčio 24 d.)
- Lietuvos ponų taryba