Santrauka
Kojelavičiaus pasakojime Kūno, arba Kūnasijaus, valstybę ribojo Nemunas, Dubysa, Nevėžis ir Neris. Kūnas gyvas būdamas padalijo valdžią Kerniui ir Gimbutui, kad sūnums nepaliktų paveldimos neapykantos šaltinio. Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kūnas prie Nevėžio žiočių įkūrė miestą ir pagal savo vardą pavadino jį Kaunu.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Kojelavičiaus pasakojime Kūno, arba Kūnasijaus, valstybę ribojo Nemunas, Dubysa, Nevėžis ir Neris. |
| t-002 Kūnas gyvas būdamas padalijo valdžią Kerniui ir Gimbutui, kad sūnums nepaliktų paveldimos neapykantos šaltinio. |
| t-003 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kūnas prie Nevėžio žiočių įkūrė miestą ir pagal savo vardą pavadino jį Kaunu. |
| t-004 Lietuvos metraštis pasakoja, kad po bevaikio brolio Barkaus mirties Kūnas perėmė jo dalį ir Jurbarko miestą. |
| t-005 Lietuvos metraštis pasakoja, kad po Kūno mirties Užnerio kraštą iki Latgalos, Breslaujos ir Dauguvos valdė jo sūnus Kernius. |