Santrauka

XIV a. pabaigos Lietuvos santykiuose su Ordinu ir Lenkija įkaitai buvo naudojami kaip politinė garantija, spaudimo priemonė ir derybų užtikrinimo būdas. Šaltinis rodo, kad įkaitus duodavo tiek žemaičiai bei Lietuvos kunigaikščiai, tiek Vytauto aplinkos žmonės, o jų susigrąžinimas buvo svarbus derybų tikslas.

Laikotarpis ir datos

1383 m. rugsėjo 22 d.; 1386 m. vasaris; 1390–1392 m.

Kas tai

  • kategorija: politinė praktika

Atlikimas

Įkaitai buvo duodami kaip garantija už pažadų vykdymą, kaip spaudimo priemonė santykiuose su Ordinu ir kaip sutartinių įsipareigojimų užtikrinimas.

Paskirtis

Užtikrinti pažadų išpildymą, kontroliuoti politinius partnerius ir apriboti jų veiksmų laisvę.

Kontekstas

Praktika fiksuojama tiek žemaičių ir Ordino, tiek lenkų ir Lietuvos kunigaikščių santykiuose, taip pat Vytauto konfliktuose ir derybose su Ordinu.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-006 1383 m. žemaičiai, atsitraukdami nuo Vilniaus, davė vokiečiams savo įkaitus, nors jie buvo duoti ne nuo visų Žemaitijos sričių.c-001
t-007 Po Jogailos krikšto ir iškilmių lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių kaip įkaitų, kad būtų garantuotas Jogailos pažadų išpildymas.c-002
t-008 Vytautui antrą kartą atsimesti nuo Ordino buvo sunku, nes daugybė jo šalininkų ir artimųjų buvo duoti kryžiuočiams įkaitais.c-003
t-009 1390–1392 m. Vytauto duotų Ordinui įkaitų sąraše minimi du kunigaikščiai – Jurgis ir Jonas.c-004
t-010 Magistras reikalavo, kad Vytautas duotų bajorų sūnus įkaitais ir išpildytų seniau Ordinui duotus pasižadėjimus.c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1383 m. žemaičiai, atsitraukdami nuo Vilniaus, davė vokiečiams savo įkaitus, nors jie buvo duoti ne nuo visų Žemaitijos sričių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šiame žygyje žemaičiai pakei­ tė savo nusistatymą su Vokiečių Ordinu: atsitraukdami nuo Vilniaus, jie davė vokiečiams savo įkaitus. Tiesa, tie įkaitai buvo duoti ne nuo visos Žemaitijos sričių. Bet ir tai, kas buvo padaryta, reikia laikyti Vytauto nuopelnu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Po Jogailos krikšto ir iškilmių lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių kaip įkaitų, kad būtų garantuotas Jogailos pažadų išpildymas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Po visų tų iškilmių įvyko dar vienas faktas. Būtent, lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių įkaitais, kaipo garantijos, kad visi Jogailos duoti pasižadėjimai bus iš­ pildyti. Tas lenkų reikalavimas buvo patenkintas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Vytautui antrą kartą atsimesti nuo Ordino buvo sunku, nes daugybė jo šalininkų ir artimųjų buvo duoti kryžiuočiams įkaitais.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet šį kartą atsikratyti Ordinu jam buvo daug

(^1) ) Scr. r. Prus., II t., 648.


— 42 —

sunkiau, nes daugybė šalininkų ir artimųjų buvo duoti įkaitais
kryžiuočiams. Todėl reikėjo didelio slaptumo ir atsargumo, kad
ir antras jo atsimetimo planas vokiečių nebūtų pastebėtas
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: 1390–1392 m. Vytauto duotų Ordinui įkaitų sąraše minimi du kunigaikščiai – Jurgis ir Jonas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1390 —92 m. Vytauto duotų Ordinui įkaitų sąraše mes randame iš tikrųjų du kunigaikščiu: Jurgį ir Joną.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Magistras reikalavo, kad Vytautas duotų bajorų sūnus įkaitais ir išpildytų seniau Ordinui duotus pasižadėjimus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Magistras patiekė tokius reikalavimus Vytautui: 1) Lietuva turi pripažinti popiežiaus ir imperatoriaus supremaciją (vir­ šenybę), 2) Vytautas turi atstatyti visas sugriautas Ordino pi­ lis; duoti bajorų sūnų įkaitais ir 3) išpildyti seniau duotus Or­ dinui pasižadėjimus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai