Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
sutartis
7 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
XIV a. pabaigos Lietuvos santykiuose su Ordinu ir Lenkija įkaitai buvo naudojami kaip politinė garantija, spaudimo priemonė ir derybų užtikrinimo būdas. Šaltinis rodo, kad įkaitus duodavo tiek žemaičiai bei Lietuvos kunigaikščiai, tiek Vytauto aplinkos žmonės, o jų susigrąžinimas buvo svarbus derybų tikslas.
Patikrinti teiginiai
1390–1392 m. Vytauto duotų Ordinui įkaitų sąraše minimi du kunigaikščiai – Jurgis ir Jonas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
1390\n—92 m. Vytauto duotų Ordinui įkaitų sąraše mes randame iš\ntikrųjų du kunigaikščiu: Jurgį ir Joną.
Kvedenavos, Valdavos, Kaimo ir Tepliavos valsčių žmonės atidavė karaliui savo sūnus įkaitais ir prisiekė paklusti tikėjimui bei broliams.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių. Paskui jis atžygiavo į Kvedenavos324, Valdavos325, Kaimo326 ir Tepliavos327 valsčius, ten kai kurie, bijodami, kad ir čia jis nepridarytų panašių skerdynių kaip kitur, atidavė jam įkaitais savo sūnus, galvomis prisiekdami nuolankiai paklusti tikėjimui ir broliams. Viską tinkamai sutvarkęs, karalius perdavė broliams minėtuosius įkaitus, o pats nužygiavo prie kalvos, kurioje dabar stovi Karaliaučiaus pilis, patardamas broliams čia pastatyti pilį tikėjimui ginti ir palikdamas jiems puikių, tikrai karališkų dovanų šiai statybai.
Po Jogailos krikšto ir iškilmių lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių kaip įkaitų, kad būtų garantuotas Jogailos pažadų išpildymas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Po visų tų iškilmių įvyko dar vienas faktas. Būtent, lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių įkaitais, kaipo garantijos, kad visi Jogailos duoti pasižadėjimai bus iš pildyti. Tas lenkų reikalavimas buvo patenkintas.
Unzatrapio, Gundavos ir Angetetos pilių žmonės atsiuntė įkaitų ir pasidavė krikščionių tikėjimui bei broliams.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
pilyse, būtent: Unzatrapio335, Gundavos336 ir Angetetos337, matydami, jog viešpats stoja\nuž brolius, ir dėl to negalėdami ilgiau jiems priešintis kovos lauke, atsiuntė įkaitų ir\nnuolankiai pasidavė krikščionių tikėjimui ir broliams.\n\n\n\n\n 76 (75). Apie vienos Notangos dalies nuniokojimą
Magistras reikalavo, kad Vytautas duotų bajorų sūnus įkaitais ir išpildytų seniau Ordinui duotus pasižadėjimus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Magistras patiekė tokius reikalavimus Vytautui: 1) Lietuva\nturi pripažinti popiežiaus ir imperatoriaus supremaciją (vir\nšenybę), 2) Vytautas turi atstatyti visas sugriautas Ordino pi\nlis; duoti bajorų sūnų įkaitais ir 3) išpildyti seniau duotus Or\ndinui pasižadėjimus.
1383 m. žemaičiai, atsitraukdami nuo Vilniaus, davė vokiečiams savo įkaitus, nors jie buvo duoti ne nuo visų Žemaitijos sričių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šiame žygyje žemaičiai pakei tė savo nusistatymą su Vokiečių Ordinu: atsitraukdami nuo Vilniaus, jie davė vokiečiams savo įkaitus. Tiesa, tie įkaitai buvo duoti ne nuo visos Žemaitijos sričių. Bet ir tai, kas buvo padaryta, reikia laikyti Vytauto nuopelnu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 4 | 4 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 3 |