Santrauka

Vytenis, nesutikęs pasipriešinimo Sandomiro žemėje, ugnimi ir kalaviju nusiaubė aplinkinius kaimus bei dvarus. Lietuviai užėmė Sochačevo ir Plocko apygardas, o neišsigabentus dvarus ir kitą grobį sunaikino ugnimi ir kalaviju. Skitams dviem voromis užpuolus Lenkiją ir siaubiant ją ugnimi bei kalaviju, karalius įsitraukė į karą dėl Podolės.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Vytenis, nesutikęs pasipriešinimo Sandomiro žemėje, ugnimi ir kalaviju nusiaubė aplinkinius kaimus bei dvarus.c-001
t-002 Lietuviai užėmė Sochačevo ir Plocko apygardas, o neišsigabentus dvarus ir kitą grobį sunaikino ugnimi ir kalaviju.c-002
t-003 Skitams dviem voromis užpuolus Lenkiją ir siaubiant ją ugnimi bei kalaviju, karalius įsitraukė į karą dėl Podolės.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vytenis, nesutikęs pasipriešinimo Sandomiro žemėje, ugnimi ir kalaviju nusiaubė aplinkinius kaimus bei dvarus.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Staigiai ir be var­ go iškilęs į valdžios viršūnes, Vytenis turėjo pamato įtariai žiūrėti j savo tolesnį likimą: jis žinojo, jog esa­ ma padėtis negali nekurstyti pavydo, neteikti progos maištams, ypač dėl to, kad negalėjo stigti maištui nei kurstytojų, nei dingsčių, pagaliau negalėjo trūkti nė vado būsimam vidaus karui, kol, jam valdant, Trai- verstas pradėti karą dėl visai kitų priežasčių, ypač pa­ brėždamas tą žinomiausią: būsią keršijama lenkams už patirtą praėjusiais metais Jotvingijoje pralaimėjimą. Sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, jis patrau­ kė į karą ir užpuolė lenkų kraštą; nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę. Len­ kams pasitraukus į miestus ir neleidus savo turtą nio­ koti ir savintis, jis, vienur ir kitur nesutikęs pasiprie­ šinimo, ugnimi ir kalaviju smarkiai nusiaubė aplinki­ nius kaimus ir dvarus, išžudęs galybę silpnų senių bei vaikų, be kito grobio, išsivarė šešis tūkstančius žmo­ nių.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-002

Santrauka: Lietuviai užėmė Sochačevo ir Plocko apygardas, o neišsigabentus dvarus ir kitą grobį sunaikino ugnimi ir kalaviju.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Lietuviai, kelerius metus vengę niokoti to­ limesnius Mazovijos pakraščius, dabar, be kliūčių kaip sąj ungininkai galėdami žygiuoti šiomis žemėmis į Gos­ tininą, susiviliojo taikos metais visiškai atsistačiusio krašto turtais ir įniko grobstyti, o beieškodami grobio, Įsitraukė į karą; vos parsigabenę namo grobį iš Gos- tinino, jie su stambesnėmis jėgomis sugrįžo į Konrado valdas, staiga iš sąjungininkų virtę priešais. Jie netru­ ko užimti Sochačevo ir Plocko apygardas; dvarus ir visa kita, ko negalėjo išsigabenti iš krašto kaip gro­ bio, sunaikino ugnimi ir kalaviju. Vėliau ramiai gy­ veno namuose patyrę didžiulį pralaimėjimą, apie kurį Lietuviai suteikia pa­ galbą Mazovijos ku­ nigaikščiui, o netru­ kus patys įsiveržia į Mazovi ją 159

Puslapis 158

ir eis kalba.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-003

Santrauka: Skitams dviem voromis užpuolus Lenkiją ir siaubiant ją ugnimi bei kalaviju, karalius įsitraukė į karą dėl Podolės.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl pasirūpino, kad popiežius Inocentas paskelbtų Fridrichą Krokuvos arkivyskupu ir įtrauktų į šventąją kardinolų tarybą, be to, visomis priemonėmis stengė­ si pelnyti lenkų palankumą Jonui Olbrachtui, kurį ke­ tino palikti savo įpėdiniu. Todėl, sužinojęs, jog skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją, siaubdami ją ug­ nimi ir kalaviju, jis ryžtingiau nei bet kada anksčiau pradėjo rūpintis Lietuvos reikalais ir įsitraukė į karą dėl Podolės, o sūnui karštai nurodė kuo apdairiausiai pavaduoti karalių karo stovykloje. Kunigaikštis Jonas Olbrachtas, uoliai vykdyda- 1489 m eta i mas, kas buvo tėvo nurodyta, K u n ig a ik štis J o n a s greitai sutelkė Rusioje ir Lie- O lb ia c h ta s sum u ša tuvoje kariuomenę ir, patrau- sk itu s kęs į priekį su ryžtingiausiais vyrais, prie Savranės upės at­ virame lauke susikovė su priešu.

teiginio_tipassaltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai