Grupė

Totoriai

73 teiginiai107 įrašai402 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas. Jų vardas kilo iš mongolų klajoklių genčių, gyvenusių Mongolijos šiaurės rytuose V–IX amžiuose. Manoma, jog šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 10 mln. totorių. Nepriklausomos valstybės neturi. Kalba totorių ir rusų kalbomis. Dauguma totorių – musulmonai.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Totoriai – istorinė musulmonų bendruomenė, kurios ryšiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ypač sustiprėjo Vytauto laikais. Vytautas juos apgyvendino LDK, o jų bendruomenės kūrėsi prie Vokės, Vilniuje, Nemėžyje, taip pat Lydos, Ašmenos ir Naugarduko pavietuose. Šie žmonės buvo apibūdinami kaip garsėjantys nepriekaištinga dora, narsa ir prieraišumu naujai tėvynei. Totoriai veikė ne tik kaip Lietuvoje įsikūrusi bendruomenė, bet ir kaip svarbus politinių bei karinių santykių veiksnys: 1443 m. Vilniuje jų pasiuntinių prašymu Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu. Įtemptą santykių pobūdį rodo ir tai, kad Edygos vadovaujami totoriai 1414–1416 m. puldinėjo Kijevo bei Podolės kraštus ir smarkiai apgriaudavo Kijevą bei Lucką.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Rankraštis, kuriame minimas totorius iš Bukantiškių.

1776 01 06. · Žiūrėti galerijoje

Tada Lietuvos sostinėje regėdavo kupranuga rius, dryžuotom gūniom apdangstytus, turtingomis dovano mis apkrautus, iš už Volgos ateinančius, kuriuos siekdamas Vytauto draugystės iš Juodosios jūros pakrančių atsiųsdavo totorių chanas Jedigėjus76. Valakijos kunigaikščiai jo globos sie kė (1420 m.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) · c-155954

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Vytautas LDK apgyvendino musulmonų totorių bendruomenes; totoriai įsikūrė prie Vokės, Vilniuje, Nemėžyje, Lydos, Ašmenos ir Naugarduko pavietuose. Vilniuje ir jo apylinkėse įsikūrė nemaža į nelaisvę paimtų totorių.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis tai aprašo 2013 m.; Michał Baliński nurodo Vytauto laikais įkurdintų totorių gyvenvietes ir jų šeimų atkėlimą. Michał Baliński, aprašydamas Vilniaus gyventojų pagausėjimą, nurodo šį reiškinį istoriniame kontekste.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Struktūra	Vytauto laikais totorių valstybė išgyveno krizę: Orda buvo suskilusi, o atskiri „saarai“ nuolat kariavo.	Šaltinis tai aprašo Vytauto laikų politiniame kontekste, 1930 m.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tikslai	1506 m. totoriai, įsiveržę į LDK valdas, siekė plėšti kraštą; jų žygiai buvo vykdomi mažesniais būriais iš stovyklaviečių prie svarbių kelių.	Karolis Zikaras tai aprašo 1506 m. Klecko mūšio kontekste; šaltinis tiesiogiai nurodo išpuolius ir ankstesnių žygių plėšiamąjį pobūdį.	Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	1279 m. totoriai, sąjungoje su Volinijos Levu, apiplėšė Lietuvą. Edygos vadovaujami totoriai 1414–1416 m. dažnai puldinėjo Kijevo ir Podolės kraštus, smarkiai apgriaudami Kijevą ir Lucką. Totoriai, užvaldę lietuvių stovyklą, paėmė gurguoles ir turtus, niokojo kraštą ir iš Kijevo paėmė 3000 rublių kontribucijos. Totoriai puolė per upę besikeliančių lietuvių dešinįjį sparną ir nukovė daug jo karių. Totoriai po apiplėšimų stengdavosi kuo sparčiau pasitraukti. Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba; šaltinis taip pat rašo, kad Lietuvos totoriai tarnavo kariuomenėje, daugiausia totorių ulonų pulkuose. Vytautas į karą su Prūsijos vokiečiais sutelkė daug Ordos totorių. Totorių chanas Jedigėjus, siekdamas Vytauto draugystės, siuntė į Lietuvos sostinę turtingomis dovanomis apkrautus kupranugarius. Vytautas su totorių chanu užmezgė draugiškus ryšius ir susitarė dėl taikos; chanas atsiuntė bičiulišką laišką ir dromedarą.	Zenonas Ivinskis tai nurodo kaip žinomą istorinį faktą savo 1978 m. Lietuvos istorijoje. 1930 m. šaltinis veiklą aprašo Vytauto ir Vokiečių ordino karo bei Žemaitijos krikšto reikalų kontekste. 1930 m. šaltinis aprašo karinį žygį ir jo padarinius. Bychovco kronika šį veiksmą aprašo konkretaus mūšio metu; kronika taip pat pažymi, kad po to totorių pulkai buvo perskelti ir sumušti. Karolis Zikaras tai nurodo aprašydamas LDK karinės organizacijos silpnybes XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje. Michał Baliński šiuos teiginius pateikia aprašydamas senesnę ir vėlesnę Lietuvos totorių veiklą. Bychovco kronika tai aprašo 1412 m. karo su Prūsijos vokiečiais pasakojime. Michał Baliński tai datuoja 1420 m. ir pateikia kaip Jedigėjaus diplomatinį veiksmą. Michał Baliński pateikia tai kaip pasiuntinio pranešimą, išlaikydamas jo vertinimą ir diplomatinį kontekstą.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-016aukstas

Vytautas po pergalių prieš totorius savo sostinėje ne kartą skelbdavo totorių kunigaikštį chanu arba caru.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Vilniaus vyskupas Petras tam prieštaravo, atsisakydamas sutuokti dėl tokios artimos giminystės, tad tarp jo ir Vytauto kilo karšti ginčai, kad kokios, būtų ir prie didesnių dalykų priėję, jeigu ne Kujavų vyskupas Janas Kropidła iš Jogailos svitos, kurį Vytautui pavyko įkalbėti, ir kuris palaimino tą santuoką. Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienvaldyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių daugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vytauto laikais pirmą kartą (1419 m.

t-033aukstas

Totoriai su armėnais ir gruzinais nužygiavo į Siriją bei Palestiną, išvijo sultoną ir nukovė daugiau nei 10 tūkstančių raitelių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

108. Apie tai, kaip totoriai nukovė 10 tūkstančių saracėnų raitelių Tais metais totoriai su armėnais bei gruzinais nužygiavo į Siriją bei Palestiną ir, išviję sultoną, nukovė daugiau nei 10 tūkstančių raitelių (Ptol. p. 1235).

t-002aukstas

Vytautas Lietuvoje įkurdino totorius, kurie garsėjo dora, narsa ir prieraišumu naujai tėvynei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

]* Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persūdytas, tačiau negalima būtų nuginčyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prieraišumu savo naujai tėvynei. Jų daugybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pagrindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadintoje Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakytina tai apie Vilniaus, Trakų ir Naugarduko pavietus, kur iki šiolei nebūtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.

t-004aukstas

Be Vokiečių ordino, taikų Vytauto darbą trukdė totoriai ir Livonijos ordinas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be Vok. Ordino trukdė dar taikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m.

t-009aukstas

Totoriai kartu su Livonijos ordinu trukdė taikų Vytauto darbą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be Vok. Ordino trukdė dar taikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m.

t-012aukstas

Totoriai įsiveržė į Vengriją ir Lenkiją, mūšyje nukovė Kolomaną, Henriką Vroclavietį ir daugybę kitų žmonių, o šias šalis pavertė dykromis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

27. Apie Vengrijos bei Lenkijos nuniokojimą ir apie Kolomano, Vengrijos karaliaus brolio, ir Henriko, Vroclavo kunigaikščio, žūtį Tais pačiais metais rytų šalyse gyvenusi totorių tauta įsiveržė į Vengriją ir Lenkiją, kur mūšyje nukovė Kolomaną, Vengrijos karaliaus brolį, Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir galybę kitų, kuriuos ten stengė užtikti, o tas šalis pavertė dykromis, todėl daug žmonių vieno kalno dulkėmis maitinosi nelyginant miltais (Mart. p. 399).

t-015aukstas

Be Vokiečių ordino, taikų Vytauto darbą trukdė totoriai, Livonijos ordinas ir kiti priešininkai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be Vok. Ordino trukdė dar taikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m.

Visi teiginiai ir įrodymai (73 teiginiai, 107 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

kariavo prieš:

Algirdas Andrius Algirdaitis Dimitrijus Dmitrijus Doniškis Gediminas Ostapas Kropotkovas Vytautas Karijotaičiai Kazokai Lietuviai Lietuvos kariuomenė Kolomanas Vokiečių ordinas

buvo puolamas:

Algirdas Dimitras Kryžiuočių ordinas

buvo paskirtas:

Vytautas

buvo sąjungininkas su:

Armėnai Gruzinai Levas Armėnai Gruzinai Lenkai Lietuviai

turėjo priklausinį:

Auksinė Orda

buvo ginama:

Kryžiuočių ordinas

puolė:

Henrikas Zaberezinskis Lietuviai Pranciškonų ordinas Prūsai Saracėnai Druckas Kijevas Lenkija Lietuva Luckas Minskas Naugardukas Nesvyžius Podolė Polockas Sluckas Smotričius Vilnius Vitebskas

rėmė:

Jonas Kalita

buvo priešas:

Kazokai

priklausė:

Lietuvos jungtinės pajėgos Maskvos kariuomenė Lietuva

dalyvavo mūšyje:

Gedimino išrinkimas, kryžiuočių puolimai ir pergalė prie Žeimelės Mėlynųjų Vandenų mūšis Pabaisko mūšis Prostkų mūšis

gyveno:

Ašmena Belgorodas Krymas Krymo pusiasalis Lietuva Naugardukas Nemėžis Trakai Vilnius

keliavo į:

Dniepras Dniestras Kijevas Lietuva Mozyrius Sluckas Trakai Vilnius

užėmė:

Dniepro žiotys Minskas Trakai Vilnius Zaslavlis

valdė:

Lietuva

siuntė į:

Naugardukas Vilnius

surengė žygį į:

Naugardukas Palestina Polockas Sirija Sluckas Vilnius Vitebskas

Algirdas kariavo prieš ←:

Algirdas

Andrius Algirdaitis kariavo prieš ←:

Andrius Algirdaitis

Dmitrijus Doniškis kariavo prieš ←:

Dmitrijus Doniškis

Puolė Henriką ←:

Henrikas

Sąjungininkai ←:

Levas

Vytautas kariavo prieš ←:

Vytautas

Puolė Lietuviai ←:

Lietuviai

Lietuviai kariavo prieš ←:

Lietuviai

Lietuvos kariuomenė kariavo prieš ←:

Lietuvos kariuomenė

Sąjungininkai:

Levas

Totoriai keliavo į:

Kijevas

Totoriai puolė:

Henrikas Kijevas Lietuva Lietuviai Podolė

Totoriai užėmė:

Dniepro žiotys Minskas Trakai Vilnius Zaslavlis

Totoriai siuntė į:

Naugardukas

Totoriai surengė žygį į:

Palestina Sirija

Totoriai dalyvavo mūšyje:

Mėlynųjų Vandenų mūšis

Totoriai gyveno:

Lietuva Nemėžis Vilnius

Užėmė Dniepro žiotį ←:

Puolė Kijevą ←:

Puolė Lietuvą ←:

Užėmė Minską ←:

Puolė Podolę ←:

Užėmė Trakai ←:

Užėmė Vilnių ←:

Užėmė Zaslavlį ←:

Puslapio nuorodos:

Aleksandras Jogailaitis Algirdas Elena Gediminas Kęstutis Mykolas Glinskis Vytautas Romas Batūra Lankai Karmelitų ordinas Kryžiuočių ordinas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Livonijos ordinas Aleksandras Aleksandras Algirdas Andrius Polockietis Antoine Gramont B. P. Sapiega Burundajus Chadži Girėjus Chadžibėjus Chudandachas Dimitras Dmitrijus Dželad-Eddinas Ediga Edyga Georgas Fridrikas Valdekas Ghillebert de Lannoy Gilbert de Lannoy Glebas Gregorijus Cemblakas Henrikas Plauenas Henrikas VI Isaakas ben Abrahamas iš Trakų J. P. Sapiega Jadvyga Jogailienė Jadvyga Janas Kropidła Jogaila Jonas Kalita Jurgis Karolis Kerimberdėjus Kiprijonas Konstantinas Kurovičius Kutlubuga Kęstutis Levas M. P. Sapiega M. Vaina Mamšėjus Manvydas Markvardas Markvardas Zalzbachas Mengli Girėjus Milonas Mindaugas Motiejus Huniadis Musat-chanas Mykolas Borisovičius Šeina Mykolas Glinskis Mykolas Nogajus Olegas Petras iš Dusburgo Romanas Sirputis Sivindukas Skirgaila Skirmantas Spytekas iš Melštyno Teodoras Timuras Timūr-Kutlukas Tochtamišas Tochtamyšas Tochtamyšas Tomas Uzbeko Vladislovas Vaza Vosylius II Vosylius Vytautas Walenrodto Zaberezinskis Zigmantas Liuksemburgietis Švitrigaila Žygimantas Aleksandro Gvanjinio Andrius Rudamina Detmaro Liubeko Dusburgas G. F. Karpov Lianskoronskij, V Mykolas Lietuvis Pranciškus de Comitibus Romas Batūra St. Kryczyński Geležinėmis grandinėmis kaustyti vežimai Kryžius Lankai Trimitai Šarvinių pirštinių, žasto, dilbio, kelio ir blauzdos apsaugos Armėnai Auksinė Orda Aukso orda Bajorai Baltai Danijos karaliaus kariai iš Revelio Estai Gruzinai Karaimai Karmelitų ordinas Karo partija Kazokai Kijevo kunigaikštystė Krimo orda Krimo totoriai Krymo chanatas Krymo totoriai Kryžiuočių ordinas Lenkai Lietuviai Lietuvos evangelikai reformatai Lietuvos jungtinės pajėgos Lietuvos kariuomenė Lietuvos totoriai Liuteronai Livonijos kunigaikštystė Livonijos ordinas Maskvos kunigaikštija Maskvėnai Mongolai Mozūrai Notangai Pamedėnai Polockiečiai Prūsai Rusai Sapiegų kariuomenė Saracėnai Sembai Stačiatikiai Taikos partija Tochtamišo totoriai Totorių pajėgos Unitai Varmiai Vokiečiai Čekai Čekijos husitai Žydai Edygos vadovaujami totorių antpuoliai Kijevo ir Podolės kraštuose Klecko mūšis Krymo totorių įsiveržimas į Lietuvą Kęstučio taikos ir krikšto sutartis su Liudviku Anžu Livonijos ordino 10 metų sutarties su Pskovu sudarymas Mėlynųjų Vandenų mūšis Pabaisko mūšis Pasiuntinybė į Niurnbergą dėl krikšto Pasiuntinybė į Nürnbergą dėl krikšto Pilypavo mūšis Salaspilio (Kircholmo) mūšis Smolensko apgultis Vorsklos katastrofa Vorsklos mūšis Vytauto žygiai prie Juodosios jūros ir Krymo Vytauto žygis į Pskovą ir Pskovo taika Bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija Karo belaisvių vertimas sunkiais darbais ir pardavimas į vergus LDK daugiakonfesiškumo juridinis įforminimas ir religinė tolerancija Aš tave pasodinsiu Auksinėj Ordoj...Taip pat protestuoju prieš neteisybę, kuri mums būtų padaryta Todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim, gausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės apie mus, kad mus nugalėjo du aš tave pasodinsiu Auksinėj Ordoj, o tu mane — Maskvos soste du priešai, šaltis ir totoriai gerai užrakinamus Krymo vartus gerumu galima ir laukinius žvėris sušvelninti.lydimojo rašto nei akių, nei rankos pakelti prieš lietuvių kariuomenę wieszczym duchem „Todėl ir reikia kariauti... šaltis ir totoriai.“Ašmena Baltija Cepra Dniepras Europa Jeruzalė Kaidanovas Kijevas Kipčakas Kleckas Krymas Kuršas Lenkija Lietuva Liublinas Livonija Lojevas Luckas Maskva Mozyrius Naugardukas Nemunas Nemėžis Nesvyžius Palestina Perekopas Pinskas Podolė Polesė Polockas Praha Prieglius Prūsija Prūsų žemė Rusija Sirija Sluckas Smolenskas Strėva Trakai Ukmergė Valakija Vengrija Viena Vilnius Vitebskas Vokietija Volga Volinija Vorskla Vroclavas Švedija Lietuvos didysis kunigaikštis Mahometoniškas tikėjimas Metropolija ir metropolitas apsimestinis bėgimas baskakas chanas didysis kunigaikštis emyras etmonas kunigaikščiai lengvoji kavalerija metraštis metropolitas murza pašauktinė kariuomenė protežė saar ulonas įpėdinis žygis Vilniaus prastuomenė Klecko mūšis Salaspilio (Kircholmo) mūšis Skirmanto pergalė prie Kaidanovo Vilniaus pranciškonų nužudymas apie 1345 m.gerumu galima ir laukinius žvėris sušvelninti.Kijevas Kleckas Krėva Lietuva Liublinas Melnikas Naugardukas Neris Pinskas Podolė Polockas Pskovas Trakai Vilnius Vitebskas Černigovas

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	25	25
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	12	22
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)	—	10	15
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	8	12
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	6	10
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	5	12
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	4	4
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	2	3
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	1	4