1559 m. Livonijos ordinas ir Rygos vyskupija paprašė Lietuvos globos ir tapo LDK protektoratu. 1564 m. pradžioje į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė dvi didelės Maskvos kariuomenės. Žygimantas Augustas, pasigailėjęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldinių, paskelbė lietuviškos monetos vertės taisyklę.
1559 m. Livonijos ordinas ir Rygos vyskupija paprašė Lietuvos globos ir tapo LDK protek-\ntoratu. 1560 m. Maskva tęsė karo puolimą Livonijoje. 1561 m. sutartimi su LDK panaikinta Livonijos konfederacija,\ndidesnė dalis Livonijos tapo Lietuvos dalimi\n\nIštrauka iš popiežiaus diplomato Fulvio Ruggieri (1572 m.
1559 m. Livonijos ordinas ir Rygos vyskupija paprašė Lietuvos globos ir tapo LDK protek-\ntoratu. 1560 m. Maskva tęsė karo puolimą Livonijoje. 1561 m. sutartimi su LDK panaikinta Livonijos konfederacija,\ndidesnė dalis Livonijos tapo Lietuvos dalimi\n\nIštrauka iš popiežiaus diplomato Fulvio Ruggieri (1572 m.
— 369- (Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje) Žygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvie nam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pa valdinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalyklo je vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams ben drai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų pro tėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, ta čiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai lei džiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą mo netą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine len kiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą.
— 369- (Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje) Žygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvie nam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pa valdinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalyklo je vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams ben drai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų pro tėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, ta čiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai lei džiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą mo netą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine len kiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą.
Prieš mūšį 1564 m. pradžioje, iš Maskvos į Vilnių dar nespėjus parvykti pasiuntiniams su žinia, kad dėl paliaubų susitarti nepavyko, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė dvi didelės - po kelias dešimtis tūkstančių karių, kariuomenės. Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija, gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuome- nei turėjo pakakti net pusei metų.
Lenkai, at skirai pasitarę, atsakė, kad esanti vienui viena veiks minga priemonė šiam ginčui baigti, būtent nutarti, jog ateityje Podolė priklausysianti lygiomis teisėmis ir len kams, ir lietuviams. Šitai galima pasiekti tada, kai abi tautos gyvensiančios vienodomis teisėmis, valdomos vie no karaliaus, vienoje Lenkijos karalystėje, panaikinus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei visų Lietuvos pareigybių vardus, kurie, pirma, rodo, jog valstybė esanti padalyta, o antra — visada duos dingstį nesan taikai. Šitaip atsakydami, jie nelyginant įpylė į ugnį aly vos.
Labai maža jų grįžo į Ordą. Ir patyrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė begalinį dievo gailestingumą, o Korano giminė — neapsakomą kraujo praliejimą. Kunigaikštis Mykolas Glinskis ir Lietuvos kariuomenė tą dieną pasiliko prie lavonų, vi są dieną jodinėdami ir vaikydamiesi aplink Ceprą ir už Cepros, paėmė arba nukovė daugybą totorių, sugrįžo į kariuomenės stovyklą prie Klecko, vesdamiesi su sa vimi daug belaisvių ir turėdami rankas pilnas aukso, ir sidabro, ir ginklų, ir drabužių, ir brangių žirgų.
Lenkų istoriografijoje T. Narbuto darbai nėra teigiamai\nvertinami. Tai susiję ne tik su gausiomis faktinėmis jo veikalo\nklaidomis, netikslumais, asmenine „kūryba“. Pagrindinė LTI\nnuvertinimo priežastis - istoriko politinės simpatijos LDK ir\nlietuvių tautai.
Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją
