Tokios iškilmės Vy tauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus pilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie tuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo paklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios. Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną.
Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienvaldyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių daugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vytauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus pilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lietuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo paklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu paskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas jam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu, 73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota Ona buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.
150 ## Puslapis 167 Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau naujasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su savo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vilniuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įveikęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbingo valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.