Tokios iškilmės Vy tauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus pilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie tuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo paklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios. Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną.
Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių \nsu Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, \nklajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval\ndyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra \nskelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių \ndaugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus \npilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie\ntuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo \npaklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu \npaskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas \njam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu,\n73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota\nOna buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.
150 ## Puslapis 167 Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.