Kerimberdėjus

PDF 166

Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių \nsu Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, \nklajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval­\ndyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra \nskelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių \ndaugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vy­\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus \npilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie­\ntuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo \npaklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu \npaskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas \njam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu,\n73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota\nOna buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.

PDF 166-167

150 ## Puslapis 167 Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau nau­ jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa­ vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil­ niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei­ kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin­ go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.