Santrauka
Taip yra, pvz., ir konflikte su lenkais dėl Podolės, dėl Volinijos. Taigi turėdamas savo dalį Volinijoje, Liubartas, kurio žmona buvo Vladimiro kunigaikštytė, galėjo reikšti pretenzijas ir į kitas Haličo-Vladimiro žemes. Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Konflikte su lenkais buvo ginčijamasi dėl Podolės ir Volinijos. | c-001 | |
| t-002 Liubartas turėjo savo dalį Volinijoje ir galėjo reikšti pretenzijas į kitas Haličo-Vladimiro žemes. | c-002 | |
| t-003 1349 m. Kazimieras siekė Avignono palankumo ir patogesnės padėties tolesnei kovai Volinijoje. | c-003 | |
| t-004 Per 60 metų išgyvenęs pietuose, Liubartas su brolių pagalba didžiajai Lietuvos kunigaikštijai apgynė Voliniją. | c-004 | |
| t-005 Po kovų su Lenkija Gediminaitis Liubartas išsilaikė Volinijoje, Lucke. | c-005 | |
| t-006 Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Konflikte su lenkais buvo ginčijamasi dėl Podolės ir Volinijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Be to, Kronika apskritai buvo para šyta valstybinėje dvasioje, ir lietuvių-lenkų nesutarimų, ar tuome tinių lenkų tendencijų atvejais Stryjkovskis stoja ginti pirmųjų ir patiekia savo kritiškus argumentus. Taip yra, pvz., ir konflikte su lenkais dėl Podolės, dėl Volinijos. Bet pasitaiko, kad kartais kronistas perduoda ir lenkų tezes, pvz., iš Dlugošo kronikos atsis pindi Žalgirio kautynių aprašymas, Vytauto D. karaliaus karūnos byla (1429-1430).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Liubartas turėjo savo dalį Volinijoje ir galėjo reikšti pretenzijas į kitas Haličo-Vladimiro žemes.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1340 m. bevaikis žuvo paskutinis Haličo Vladimiro kunigaikštis Boleslovas-Jurgis (Mozūrijos Traidenio sū nus). Taigi turėdamas savo dalį Volinijoje, Liubartas, kurio žmona buvo Vladimiro kunigaikštytė, galėjo reikšti pretenzijas ir į kitas Haličo-Vladimiro žemes. Jis buvo vienintelis iš Gedimino sūnų, kuris nebuvo gavęs dalies etnografinėje Lietuvoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1349 m. Kazimieras siekė Avignono palankumo ir patogesnės padėties tolesnei kovai Volinijoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lietuvos valdovai tačiau, progai pasitaikius, nesikraty davo pasvarstyti krikšto pasiūlymų, juo labiau, kad jie ėjo ne iš kryžiuočių. Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis. Kęstučiui ir jo įpėdiniams po krikšto popiežius žadėjo suteikti ka rališką titulą ir « papuošti karaliaus ženklais »^5.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Per 60 metų išgyvenęs pietuose, Liubartas su brolių pagalba didžiajai Lietuvos kunigaikštijai apgynė Voliniją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Liudvikui mirus (1382), Liubartas pasiė mė kelias pilis, kurias karalius buvo pavedęs valdyti vengrams. Per 60 metų išgyvenęs pietuose, Liubartas su brolių pagalba didžiajai Lietuvos kunigaikštijai apgynė Voliniją. Radusi kietą pasipriešinimą, Lenkija buvo sulaikyta nuo tolimesnio slinkimo į rytus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po kovų su Lenkija Gediminaitis Liubartas išsilaikė Volinijoje, Lucke.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Netoliese nuo ten, būtent, Zaslavlyje (tarp Volinijos ir Podolės) valdė Jaunučio sūnus. Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa sodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa sodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |