1349 m. Kazimieras siekė Avignono palankumo ir patogesnės padėties tolesnei kovai Volinijoje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 266
Lietuvos valdovai tačiau, progai pasitaikius, nesikraty davo pasvarstyti krikšto pasiūlymų, juo labiau, kad jie ėjo ne iš kryžiuočių. Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis. Kęstučiui ir jo įpėdiniams po krikšto popiežius žadėjo suteikti ka rališką titulą ir « papuošti karaliaus ženklais »^5.
Liubartas turėjo savo dalį Volinijoje ir galėjo reikšti pretenzijas į kitas Haličo-Vladimiro žemes.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 251
1340 m. bevaikis žuvo paskutinis Haličo Vladimiro kunigaikštis Boleslovas-Jurgis (Mozūrijos Traidenio sū nus). Taigi turėdamas savo dalį Volinijoje, Liubartas, kurio žmona buvo Vladimiro kunigaikštytė, galėjo reikšti pretenzijas ir į kitas Haličo-Vladimiro žemes. Jis buvo vienintelis iš Gedimino sūnų, kuris nebuvo gavęs dalies etnografinėje Lietuvoje.
Konflikte su lenkais buvo ginčijamasi dėl Podolės ir Volinijos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 54
Be to, Kronika apskritai buvo para šyta valstybinėje dvasioje, ir lietuvių-lenkų nesutarimų, ar tuome tinių lenkų tendencijų atvejais Stryjkovskis stoja ginti pirmųjų ir patiekia savo kritiškus argumentus. Taip yra, pvz., ir konflikte su lenkais dėl Podolės, dėl Volinijos. Bet pasitaiko, kad kartais kronistas perduoda ir lenkų tezes, pvz., iš Dlugošo kronikos atsis pindi Žalgirio kautynių aprašymas, Vytauto D. karaliaus karūnos byla (1429-1430).
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Po kietų kovų su\nLenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.\nRytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa\nsodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
Po kovų su Lenkija Gediminaitis Liubartas išsilaikė Volinijoje, Lucke.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Po kietų kovų su\nLenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.\nRytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa\nsodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
Liubartas, padedamas brolių, apgynė Voliniją Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 276
Liudvikui mirus (1382), Liubartas pasiė mė kelias pilis, kurias karalius buvo pavedęs valdyti vengrams. Per 60 metų išgyvenęs pietuose, Liubartas su brolių pagalba didžiajai Lietuvos kunigaikštijai apgynė Voliniją. Radusi kietą pasipriešinimą, Lenkija buvo sulaikyta nuo tolimesnio slinkimo į rytus.