1349 m. Kazimieras siekė Avignono palankumo ir patogesnės padėties tolesnei kovai Volinijoje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 266
Lietuvos valdovai tačiau, progai pasitaikius, nesikratydavo pasvarstyti krikšto pasiūlymų, juo labiau, kad jie ėjo ne iš kryžiuočių. Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis. Kęstučiui ir jo įpėdiniams po krikšto popiežius žadėjo suteikti karališką titulą ir « papuošti karaliaus ženklais »^5.
Liubartas turėjo savo dalį Volinijoje ir galėjo reikšti pretenzijas į kitas Haličo-Vladimiro žemes.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 251
1340 m. bevaikis žuvo paskutinis HaličoVladimiro kunigaikštis Boleslovas-Jurgis (Mozūrijos Traidenio sūnus). Taigi turėdamas savo dalį Volinijoje, Liubartas, kurio žmona buvo Vladimiro kunigaikštytė, galėjo reikšti pretenzijas ir į kitas Haličo-Vladimiro žemes. Jis buvo vienintelis iš Gedimino sūnų, kuris nebuvo gavęs dalies etnografinėje Lietuvoje.
Konflikte su lenkais buvo ginčijamasi dėl Podolės ir Volinijos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 54
Be to, Kronika apskritai buvo parašyta valstybinėje dvasioje, ir lietuvių-lenkų nesutarimų, ar tuometinių lenkų tendencijų atvejais Stryjkovskis stoja ginti pirmųjų ir patiekia savo kritiškus argumentus. Taip yra, pvz., ir konflikte su lenkais dėl Podolės, dėl Volinijos. Bet pasitaiko, kad kartais kronistas perduoda ir lenkų tezes, pvz., iš Dlugošo kronikos atsispindi Žalgirio kautynių aprašymas, Vytauto D. karaliaus karūnos byla (1429-1430).
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pasodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
Po kovų su Lenkija Gediminaitis Liubartas išsilaikė Volinijoje, Lucke.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas. Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pasodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus.
Liubartas, padedamas brolių, apgynė Voliniją Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 276
Liudvikui mirus (1382), Liubartas pasiėmė kelias pilis, kurias karalius buvo pavedęs valdyti vengrams. Per 60 metų išgyvenęs pietuose, Liubartas su brolių pagalba didžiajai Lietuvos kunigaikštijai apgynė Voliniją. Radusi kietą pasipriešinimą, Lenkija buvo sulaikyta nuo tolimesnio slinkimo į rytus.