O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados Manvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir turtus. Dalyvaujant garbingiems ir narsiems vyrams Mingailai, Goš tautui; Vilniaus vaivadai Manvydui bei mūsų dvaro maršalkoms Čupurvai ir Milonui bei daugeliui kitų, ver tų pasitikėjimo].
Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.
Actum et datum in Wilno, ipšo die pu rificationis Mariae Virginis gloriosae. A. D . 1396. Presentibus nobilibus ac Strenuis viris D-nis Minigalone Gas- toldo Monividone Palatino Viln. nec non Czupurua et Milone Marschalcis curiae nostrae, et aliis quam pluribus fide dignis [šviesiausiojo valdovo ku nigaikščio Lenkijos karaliaus Vla dislovo, mūsų mylimiausio brolio, pavedimu ir sutikimu duodame de šimtinę nuo ariamos žemės mūsų Cudzeniškių kaimo, esančio ties Me dininkais, ir kasmet vieną medaus saiką, kuris vadinamas medaus duokle, iš mūsų dvaro ir mūsų kai mus su žmonėmis - Corzen, Hono- bičiai ir Volča, esančius Choreckovo valsčiuje, paskiriame ir 1.1. Aktuota ir duota Vilniuje, Švč. Mergelės Ma rijos Apsivalymo dienoje, Viešp. me tais 1396. Dalyvaujant garbingiems ir narsiems vyrams Mingailai, Goš tautui; Vilniaus vaivadai Manvydui bei mūsų dvaro maršalkoms Čupur- vai ir Milonui bei daugeliui kitų, ver tų pasitikėjimo].
Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabarti nis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- do, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy gimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro do, bus vėl patyręs nesėkmių.
Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.1396-ieji me\ntai Vilniui atmintini dar ir dėl pilies kalno smarkios griūties \nbei alpių karščių. Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados \nManvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir \nturtus.
Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū rus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka ralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa skandinti. O Manvydas, Trakų vaivada, buvo sučiuptas ir, Žygimanto įsakymu, nukirsdintas20. Vėl įsiliepsnojo kelerius metus trukęs karas tarp rusų, vadovaujamų Švitrigailos, ir Lietuvos, valdomos Žygimanto.
Nugalėjo vis dėlto tie, kurie stojo už ryšius su Jogailos gimine ir sąjungą su lenkais. Manvydas susitarė su Goštautu bei Astiku, laikantis senojo susitarimo su len kais, paskelbti valdovu patį karalių Vladislovą. Kiti manė, kad karaliaus išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu gali atnešti daugiau žalos nei naudos, nes, neseniai pa keltas į Vengrijos karaliaus sostą ir atskirtas nuo Lietu vos tokių didelių nuotolių, negalėsiąs laiku nei žinios apie pavojų gauti, nei ką padėti, todėl griežtai prieši nosi karaliaus kandidatūrai.