Santrauka
Mykolas Lietuvis siejamas su svarstymais apie valstybės tvarką veikale „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“; jame Vytauto laikų papročiai priešpriešinami vėlesnei netvarkai, o kalbos permainoms siūloma pereiti prie lotynų.
Darbai
- Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-006 Mykolo Lietuvio svarstymai apie valstybės tvarką siejami su veikalu „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. | c-001 | |
| t-007 Mykolas Lietuvis savo svarstymuose Vytauto laikų papročių rigorizmą ir asketizmą priešpriešino savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. | c-001 | |
| t-008 Mykolas Lietuvis liudijo, kad Vilniaus katedroje saugotos trofėjinės vėliavos sudegė per 1530 m. gaisrą. | c-002 | |
| t-009 Mykolas Lietuvis siūlė atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie lotynų kalbos. | c-003 | |
| t-010 Mykolas Lietuvis liudijo, kad seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir iš kartos į kartą perduodamomis dorybėmis. | c-004 | |
| t-012 Mykolas Lietuvis rašė apie Keturiasdešimties Totorių kaimo pavadinimo kilmę. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mykolo Lietuvio svarstymai apie valstybės tvarką siejami su veikalu „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigoriz- mas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Lietuvis liudijo, kad Vilniaus katedroje saugotos trofėjinės vėliavos sudegė per 1530 m. gaisrą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Čia, valdovui grįžus, įvyko triumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami belaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai, Vilniaus katedroje pakabintos trofėjinės vėliavos. (Kaip liudija Mykolas Lietuvis, jos su kitomis čia saugotomis sudegė per 1530 m. gaisrą).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Lietuvis siūlė atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie lotynų kalbos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas for- mavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Gies- mė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigoriz- mas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – at- sisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Lietuvis liudijo, kad seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir iš kartos į kartą perduodamomis dorybėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver tesniais už savo tėvynainius esant pripažinti. Žr. retą jo kūrinėlį: Mi kalonis Lituani, de M oribus Tartarorum, Lituanorum et M oschorum, Fragmina X, multiplici historia referta etc. nunc pri- M um per J. J a c. G r a s s e r u in, C. P. cx Manuscripto authentico edita. Basi- ^’ne, apud Conrad Waldkirchium MDCXV - nurodo jis savo kūrinėlio gale: Epithomefragminis secundi, p. 14.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Lietuvis rašė apie Keturiasdešimties Totorių kaimo pavadinimo kilmę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakoji muose plačiau išdėstysime apie tą to torių gyvenamą miesto dalį; prie Vo kės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gy venvietė vadinama Sorok Tatary, iš ru sų k. išvertus reiškia - Keturiasdešim ties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |