Mykolas Lietuvis siejamas su svarstymais apie valstybės tvarką veikale „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“; jame Vytauto laikų papročiai priešpriešinami vėlesnei netvarkai, o kalbos permainoms siūloma pereiti prie lotynų.
62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver tesniais už savo tėvynainius esant pripažinti. Žr. retą jo kūrinėlį: Mi kalonis Lituani, de M oribus Tartarorum, Lituanorum et M oschorum, Fragmina X, multiplici historia referta etc. nunc pri- M um per J. J a c. G r a s s e r u in, C. P. cx Manuscripto authentico edita. Basi- ^’ne, apud Conrad Waldkirchium MDCXV - nurodo jis savo kūrinėlio gale: Epithomefragminis secundi, p. 14.
Mykolas Lietuvis savo svarstymuose Vytauto laikų papročių rigorizmą ir asketizmą priešpriešino savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai.
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas for- mavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Gies- mė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigoriz- mas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – at- sisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų.
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas for- mavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Gies- mė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigoriz- mas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – at- sisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų.
63\nTolesniuose mūsų istorijos pasakoji\nmuose plačiau išdėstysime apie tą to\ntorių gyvenamą miesto dalį; prie Vo\nkės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę \n40 brolių, todėl iki šios dienos ta gy\nvenvietė vadinama Sorok Tatary, iš ru\nsų k. išvertus reiškia - Keturiasdešim\nties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs \nMykolas L i e t u v i s, p. 28.
Čia, valdovui grįžus, įvyko\ntriumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami\nbelaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai,\nVilniaus katedroje pakabintos trofėjinės\nvėliavos. (Kaip liudija Mykolas Lietuvis,\njos su kitomis čia saugotomis sudegė per\n1530 m. gaisrą).
63\nTolesniuose mūsų istorijos pasakoji\nmuose plačiau išdėstysime apie tą to\ntorių gyvenamą miesto dalį; prie Vo\nkės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę \n40 brolių, todėl iki šios dienos ta gy\nvenvietė vadinama Sorok Tatary, iš ru\nsų k. išvertus reiškia - Keturiasdešim\nties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs \nMykolas L i e t u v i s, p. 28.