aš tave pasodinsiu Auksinėj Ordoj, o tu mane — Maskvos soste
2 teiginiai2 įrašai3 ryšiai
Todėl ir nenuostabu, kad jis nuoširdžiai priėmė atbėgusį pas save Tochtamyšą, tikėdamas jį panaudoti pačių totorių galybei sulaužyti, ir paskui, pasirėmus tais pačiais totoriais, atsisėsti Maskvos soste. Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikš tijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ).
Vytautas padėti neatsisakė, nes gerai suprato, kad, turėdamas chaną savo protežė, laimės nepaprastai daug ne tik santykiuose su pačiais totoriais, bet ir su visa Rusija. Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikštijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas.
Todėl ir nenuostabu, kad jis nuoširdžiai priėmė atbėgusį pas save Tochtamyšą, tikėdamas jį panaudoti pačių totorių galybei sulaužyti, ir paskui, pasirėmus tais pačiais totoriais, atsisėsti Maskvos soste. Tokį Vytauto užsimojimą nurodo ir rusų metraščiai: esą Vytautas atbėgusiam Tochtamyšui pareiškęs: aš tave pasodinsiu Auksinėj Ordoj, o tu mane — Maskvos soste^1 ). Tokiu būdu Vytautas per toto- (^1) ) a) Pobiįem cara Tymirkutluja, posadym cara Tochtamyša, a on nas posadyt na vsej Russkoj zemli (Pol.