Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
11 teiginiai10 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė. Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.
Patikrinti teiginiai
Slucke buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoje protestantų parapijoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy-\nžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra-\ndžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų\nšių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
Totorių žygis pasiekė Slucko apylinkes, kurios priklausė tankiai apgyventam ir turtingam LDK branduoliui.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Slucke buvo įkurta protestantų mokykla.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy-\nžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra-\ndžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų\nšių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija, paremta sudėtine fundacija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
Valdymo pabaigoje Slucke liko atskira kunigaikštystė, bet jos pilį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos
1506 m. vasarą totoriai veržėsi į LDK branduolį, apėmusį ir Slucko apylinkes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas