Santrauka

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė. Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Valdymo pabaigoje Slucke liko atskira kunigaikštystė, bet jos pilį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.c-001
t-002 Per maištą Sluckas ir Minskas nepasidavė, nors Mozyrių ir Turovą sukilėliui pavyko užimti.c-002
t-004 Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija, paremta sudėtine fundacija.c-004
t-005 Slucke buvo įkurta protestantų mokykla.c-005
t-006 Totorių žygis pasiekė Slucko apylinkes, kurios priklausė tankiai apgyventam ir turtingam LDK branduoliui.c-006
t-007 Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.c-007
t-008 Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj.c-008
t-009 1506 m. totoriai nusiaubė Slucko ir Minsko apylinkes ir pradėjo taikytis į Vilnių.c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Valdymo pabaigoje Slucke liko atskira kunigaikštystė, bet jos pilį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Per maištą Sluckas ir Minskas nepasidavė, nors Mozyrių ir Turovą sukilėliui pavyko užimti.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mo- zyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Per maištą Sluckas ir Minskas nepasidavė, nors Mozyrių ir Turovą sukilėliui pavyko užimti.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mo- zyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija, paremta sudėtine fundacija.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Slucke buvo įkurta protestantų mokykla.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy- žiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra- džios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Totorių žygis pasiekė Slucko apylinkes, kurios priklausė tankiai apgyventam ir turtingam LDK branduoliui.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa- spartinę žygio tempą pasileido tiesiai va- karų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link. Galiausiai apie liepos 20-22 d.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy- žiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra- džios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: 1506 m. totoriai nusiaubė Slucko ir Minsko apylinkes ir pradėjo taikytis į Vilnių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne­ būtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau­ bę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py­ limu, išmetę medinius statinius.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai