Vieta

Sluckas

10 teiginių11 įrašų18 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 10 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–10 iš 10 teiginių

t-001vidutinis

Slucke buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoje protestantų parapijoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 357

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.

t-002vidutinis

Totorių žygis pasiekė Slucko apylinkes, kurios priklausė tankiai apgyventam ir turtingam LDK branduoliui.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

t-003vidutinis

Slucke buvo įkurta protestantų mokykla.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 357

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.

t-004vidutinis

Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija, paremta sudėtine fundacija.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).

t-005vidutinis

Valdymo pabaigoje Slucke liko atskira kunigaikštystė, bet jos pilį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 201

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos

t-006vidutinis

1506 m. vasarą totoriai veržėsi į LDK branduolį, apėmusį ir Slucko apylinkes.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

t-007vidutinis

Per maištą Sluckas ir Minskas nepasidavė, nors Mozyrių ir Turovą sukilėliui pavyko užimti.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 216

Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.

t-008vidutinis

Žygio maršrutas nuo Lojevo ėjo vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link. Galiausiai apie liepos 20-22 d.

t-009vidutinis

1506 m. totoriai nusiaubė Slucko ir Minsko apylinkes ir pradėjo taikytis į Vilnių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 248

Miestiečiai prie jų dieną ir naktį turėjo eiti sargybą, jiems buvo suteikta laisvė imti po vieną pinigą kas dveji metai, arba po vieną akmenį nuo kiekvieno vežimo, gabenančio javus ar kokius kitus produktus. Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai nebūtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiaubę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro pylimu, išmetę medinius statinius.

t-211549vidutinis

Slucką valdė kunigaikštis Simonas Mykolaitis Olelkaitis, kuris mirė 1505 m. rugsėjo 14 d.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 323

Slucko kunigaikštis Simonas Mykolaitis Olelkaitis (Olelkovič) — Algirdo sūnaus Vladimiro palikuonis, Mykolo Olelkaičio sūnus, Valdė Slucką ir Kopylių, mirė 1505.IX.14