Ties Lojevu ekspedicinės pajėgos persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir patraukė vakarų kryptimi Mozyriaus bei Slucko link. V. Gosievskis sudegintame Lojeve užėmė patogias pozicijas ir įsakė supilti pylimą Podobailos stovyklai apšaudyti. Ties Lojevu maždaug 4000 totorių ekspedicinės pajėgos persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir patraukė Mozyriaus bei Slucko link.
Jodami stepėmis tarp\nLietuvos ir Maskvos valdų jie kasdien su-\nkardavo maždaug po 25 km ir per 50 dienų\nįveikė apie 900 km atstumą. Ties Lojevu jie\npersikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa-\nspartinę žygio tempą pasileido tiesiai va-\nkarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.\nGaliausiai apie liepos 20-22 d.
Su pėstininkais ir artilerija atplaukęs V. Gosievskis sudegintame Lojevo mieste užėmė patogias pozicijas ir įsakė supilti pylimą, kad galėtų apšaudyti Podobailos stovyklą, esnačią kitame upės krante. Tuo metu pasirodė M. Kričevskis. Spėjama, kad jis nesitikėjo šioje vietoje sutikti J. Radvilos kariuomenę.
Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, tu- rėję apie 10000 žirgų. Jodami stepėmis tarp Lietuvos ir Maskvos valdų jie kasdien su- kardavo maždaug po 25 km ir per 50 dienų įveikė apie 900 km atstumą. Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa- spartinę žygio tempą pasileido tiesiai va- karų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.
S. Podobaila išsirinko vietą tarp Dniepro ir Sožos žiočių, apsuptą nepra- einamų pelkių, o tose vietose, kur buvo įmanoma pereiti, išrausė griovius ir supylė pylimus. Lojevo miestas, esantis kitoje (dešinėje) upės pusėje, buvo sudegintas, kad priešui nebūtų kur įsitvirtinti.