Santrauka
Dniepras šiame šaltinyje minimas kaip senųjų geografinių žinių, Algirdo rytinės ekspansijos ir Lietuvos valstybės plėtros į pietus bei rytus ašis. Šiame šaltinyje Dniepras siejamas ir su Dniepro kaire pakrante, ir su žemupiu, kurį Lietuva pasiekė po Mėlynųjų Vandenų mūšio.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1395 m. Timūro vadai pasiekė Dnieprą po Tochtamišo sumušimo ir žygio į Rytų Europą. |
| t-002 Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Algirdas laimėjo ir Dniepro žemupį. |
| t-003 Plinijus du kartus minėjo neurus, pas kuriuos prasideda Dniepras, dar vadintas Borysthenu. |
| t-004 Nemuno ir Dniepro baseinai jungė valstybę su Baltijos ir Juodąja jūromis, todėl jos padėtis buvo patogi prekybai. |
| t-005 Algirdas užėmė Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes, tarp jų Brianską, Trubčevską ir Naugardą Sieverską. |
| t-006 Rugpjūčio pradžioje kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir jo kairiuoju krantu patraukė į stepes prie Vorsklos. |
| t-007 Nuo 1357 m. Algirdas ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine. |
| t-008 Maskvai palikus Černigovą, Naugardą Sieverską, Starodubą ir Okos paupius, jos sienos jau siekė Dnieprą. |
| t-009 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo Podoliją ir Dniepro žemupį. |
| t-010 Vytauto remiamas Kijevas Dniepro upe susisiekė su Juodąja jūra. |
| t-011 Nuo 1357 m. Algirdas ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine. |
| t-012 Prie Dniepro Vytautas dėl šalčių raginamas mesti kovą su totoriais atsakė, kad karą reikia tęsti nepaisant šalčio. |
| t-013 Ties Lojevu persikelta į dešinįjį Dniepro krantą ir pasukta vakarų kryptimi Mozyriaus bei Slucko link. |
| t-014 Rugpjūčio pradžioje kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir prie Vorsklos susitiko su Timūr-Kutluko kariuomene. |
| t-015 Dniepras, dar vadintas Borysthenu, buvo minimas kaip prasidedantis pas neurus. |
| t-016 Algirdas užėmė Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes, tarp jų Brianską, Trubčevską ir Naugardą Sieverską. |
| t-017 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė anuomet siekė Dniepro ir Dniestro žiotis ir priklausė Lietuvai. |
| t-018 Prie Dniepro Vytautas atsisakė nutraukti kovą su totoriais dėl didelių šalčių. |
| t-019 Vytautas rėmė Kijevą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodąja jūra. |
| t-020 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo Podoliją ir Dniepro žemupį. |
| t-021 Prie Dniepro stovėjusioje lietuvių Tavano pilyje Vytautas įsteigė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi. |
| t-022 Vytauto valstybės teritoriją su Juodosios jūros kryptimi jungė platus Dniepro baseinas. |
| t-023 Po šešerių metų paliaubų Maskvai paliktos žemės nulėmė, kad jos sienos jau siekė Dnieprą. |
| t-024 Totorių ekspedicinės pajėgos ties Lojevu persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pasuko Mozyriaus bei Slucko link. |