Dniepras

Santrauka

Dniepras šiame šaltinyje minimas kaip senųjų geografinių žinių, Algirdo rytinės ekspansijos ir Lietuvos valstybės plėtros į pietus bei rytus ašis. Šiame šaltinyje Dniepras siejamas ir su Dniepro kaire pakrante, ir su žemupiu, kurį Lietuva pasiekė po Mėlynųjų Vandenų mūšio.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Nuo 1357 m. Algirdas ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine.		c-002
t-002 Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Algirdas laimėjo ir Dniepro žemupį.		c-003
t-003 Dniepras, dar vadintas Borysthenu, buvo minimas kaip prasidedantis pas neurus.		c-001
t-004 Nemuno ir Dniepro baseinai jungė valstybę su Baltijos ir Juodąja jūromis, todėl jos padėtis buvo patogi prekybai.		c-004
t-005 Vytautas rėmė Kijevą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodąja jūra.		c-005
t-006 Prie Dniepro Vytautas atsisakė nutraukti kovą su totoriais dėl didelių šalčių.		c-006
t-007 Plinijus du kartus minėjo neurus, pas kuriuos prasideda Dniepras, dar vadintas Borysthenu.		c-007
t-008 Nuo 1357 m. Algirdas įsitvirtino kairėje Dniepro pusėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine.		c-008
t-009 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo Podoliją ir Dniepro žemupį.		c-009
t-011 Rugpjūčio pradžioje kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir jo kairiuoju krantu patraukė į stepes prie Vorsklos.		c-011
t-012 Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.		c-012
t-013 Algirdas užėmė Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes, tarp jų Brianską, Trubčevską ir Naugardą Sieverską.		c-013
t-014 Taigi Maskvos sienos jau siekė Dnieprą.		c-014
t-015 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, siekusios Dniepro ir Dniestro žiotis, priklausė Lietuvai.		c-015
t-016 Lietuvių Tavano pilyje, sto­ vinčioje prie Dniepro, Vytautas įstei­ gė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi.		c-016

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dniepras, dar vadintas Borysthenu, buvo minimas kaip prasidedantis pas neurus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Panonijoje (vakarų Vengrija ir dalis Austrijos) tada gintaro prekybai reikšmę įgijo Carnuntum (Austrijoje prie Hainburgo), kuris jau Plinijui buvo žinomas. Jis du kartu paminėjo ir « neurus, pas kuriuos Dniepras (Borysthenes) prasideda ». Nuo rytų Pabaltijo krantų į Romos imperiją didėjanti prekyba gintaro, kuris ten buvo aukštai vertinamas, atnešė vieną kitą pro­ švaistę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Nuo 1357 m. Algirdas ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Smunkanti totorių valstybė po chano Berdibeko mirties (1359) suskilo į kelias dalis. Tad Algirdas sėkmingai išnaudojo totorių silpnumą. Jau nuo 1357 m. jis ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje, užimdamas ten didelius plotus Desnos baseine.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Algirdas laimėjo ir Dniepro žemupį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^262) ii skyrius: valstybės iškilimas Dimitrui, o Naugardą-Sieverską kitam sūnui Kaributui-Dimitrui, kai Černigovo kunigaikštijoje buvo paliktas vietinis kunigaikštis. Algirdo valdos jau pasiekė Okos šaltinius, bet pačias Okos aukštu­ pių kunigaikštijas (Kozielską, Karačevą, Novosilį ir kt.) teužvaldė Vytautas. Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų Vandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo ne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį Dniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Nemuno ir Dniepro baseinai jungė valstybę su Baltijos ir Juodąja jūromis, todėl jos padėtis buvo patogi prekybai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana patogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su ku­ riomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo, Dniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Vytautas rėmė Kijevą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodąja jūra.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene­ cijos pirkliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Prie Dniepro Vytautas atsisakė nutraukti kovą su totoriais dėl didelių šalčių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kai ant Dniepro saviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais, Vytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim, gausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės apie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Plinijus du kartus minėjo neurus, pas kuriuos prasideda Dniepras, dar vadintas Borysthenu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis du kartu paminėjo ir « neurus, pas kuriuos Dniepras (Borysthenes) prasideda ». Nuo rytų Pabaltijo krantų į Romos imperiją didėjanti prekyba gintaro, kuris ten buvo aukštai vertinamas, atnešė vieną kitą pro­ švaistę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Nuo 1357 m. Algirdas įsitvirtino kairėje Dniepro pusėje ir užėmė didelius plotus Desnos baseine.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jau nuo 1357 m. jis ėmė įsiviešpatauti Dniepro kairėje, užimdamas ten didelius plotus Desnos baseine. Briansko kunigaikštiją jis pavedė sūnui

(^11) **MGH SS, 1924 (Baetgen).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo Podoliją ir Dniepro žemupį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų Vandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo ne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį Dniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13. Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Rugpjūčio pradžioje kariuomenė persikėlė per Dnieprą ir jo kairiuoju krantu patraukė į stepes prie Vorsklos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Rugpjūčio pradžioje kariuomenė, persikėlusi per Dnieprą, jo kairiuoju krantu patraukė į

Šarvinių pirštinių rekonstrukcija

stepes, kur laukė prie kairiojo Dniepro intako Vorsklos, prie Ordos valdų pari- bių, susitiko su Aukso ordos chano Timūr-Kutluko kariuomene.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir paspartinę žygio tempą pasileido tiesiai vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Jodami stepėmis tarp Lietuvos ir Maskvos valdų jie kasdien su- kardavo maždaug po 25 km ir per 50 dienų įveikė apie 900 km atstumą. Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa- spartinę žygio tempą pasileido tiesiai va- karų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link. Galiausiai apie liepos 20-22 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Algirdas užėmė Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes, tarp jų Brianską, Trubčevską ir Naugardą Sieverską.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Čia jis užėmė visas Dniepro ir Desnos upyno kunigaikštystes — Brianską, Trubčevską, Nau- gardą Sieverską, ir kt. Visos tos kunigaikštystės buvo atiduotos valdyti Algirdo sūnums ar brolėnams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Taigi Maskvos sienos jau siekė Dnieprą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Sta- rodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dniep- rą. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena antrai pripažintų že- mių ir laisvai praleisti per savo žemes kitos valstybės pasiun- tinius ir pirklius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, siekusios Dniepro ir Dniestro žiotis, priklausė Lietuvai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau­ sė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juo­ dosios jūros buvo svarbiausias Lie­ tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe­ namos į Kijevą; pastarajam tarpinin­ kaujant Vilnius, kaip valstybės sos­ tinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Lietuvių Tavano pilyje, sto­ vinčioje prie Dniepro, Vytautas įstei­ gė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvių Tavano pilyje, sto­ vinčioje prie Dniepro, Vytautas įstei­ gė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi. Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai