Santrauka
Gedimino valdymo pradžia buvo nerami, nes į karą stojo Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai. Gediminas nestojo į atvirą kovą, kai kryžiuočiai užėmė Jurbarko ir Kauno pilis, o Livonijos kryžiuočiai atėmė Kuršą. 1316 m. pradžioje kryžiuočiai pasiuntė skirtingas kariaunas krašto niokoti ir nusiaubė Paštuvos, Medininkų bei Pagraudės valsčius.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Gedimino valdymo pradžia buvo nerami, nes į karą stojo Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai.
| c-001 | |||
t-002 Gediminas nestojo į atvirą kovą, kai kryžiuočiai užėmė Jurbarko ir Kauno pilis, o Livonijos kryžiuočiai atėmė Kuršą.
| c-002 | |||
t-003 1316 m. pradžioje kryžiuočiai pasiuntė skirtingas kariaunas krašto niokoti ir nusiaubė Paštuvos, Medininkų bei Pagraudės valsčius.
| c-003 | |||
t-004 Sutelkęs visas jėgas, Gediminas per Žemaitiją nužygiavo prie Žeimelės upelio ir įrengė įtvirtintą stovyklą.
| c-004 | |||
t-005 Žeimelės mūšyje Gedimino kariuomenės priekyje stovėję totoriai puslankiu išsisklaidė ir išvengė kryžiuočių ietininkų antpuolio.
| c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Gedimino valdymo pradžia buvo nerami, nes į karą stojo Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
To dėl ir manau, kad dingstį šitokiems svetimšalių post ringavimams apie Gediminą davęs Pelužis, pirmųjų valdovų įpėdinis, nors ir ištremtas iš Lietuvos, bet at kakliai savinęsis didžiojo kunigaikščio vardą ir kry žiuočių remiamas labai kenkęs savo tėvynei; norėda mas sukelti užuojautą dėl savo padėties, jis niekinamai vadinęs Gediminą Vytenio arklininko sūnumi; Vytenį esą jo paties valdinys Gediminas, kitados savo valdo vų arklininkas, nugalėjęs ir nužudęs. Tuo tarpu rusų metraštininkai, kurie šią savo priešams lietuviams pri kišamą nuodėmę vargu ar būtų nutylėję ir kurie savo amžiaus įvykius, tai yra visa, kas dėjosi jų akyse, iš G edim in as, V y te n io sūnus, p a v e ld i v a l džią Neišmanantys reikalo es mės ar dėl to, kad gyveno toli nuo vietų, kur šitai dė josi, ar dėl to, kad nuo ap- m
Puslapis 193
arti matė ir, patikimai atpasakoję, paliko ateinančioms kartoms, lyg susitarę tvirtina, jog Gediminas buvo iš rinktas į savo tėvo Vytenio sostą pritariant ir palai kant visiems luomams. Jo valdymo pradžia, Prūsijos bei Livonijos kryžiuočiams stojus į karą, buvo ne tik nerami, bet ir liūdna.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Gediminas nestojo į atvirą kovą, kai kryžiuočiai užėmė Jurbarko ir Kauno pilis, o Livonijos kryžiuočiai atėmė Kuršą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat jis gal dėl to, kad uoliai tvarkė valstybės vidaus reikalus, negalėjo atremti iš orinių priešų antpuolių, o gal dėl to, kad rengėsi di desniam karui, nestojo į atvirą kovą su priešu, nors tuo metu vienoje pusėje kryžiuočiai, užėmę Jurbarko ir Kauno pilis ir išžudę gynėjus, varėsi iš visur didžiulį grobį, o kitoje pusėje Livonijos kryžiuočiai atėmė iš lietuvių tą Žemaitijos pakraštį, kuris dabar vadinamas Kuršu. Tada Kauną gynė su nedidele įgula kilme bei karine šlove išgarsėjęs Goštautas, kuriam valdovas įsa kė trūks plyš sulaikyti ir sustabdyti ten priešą. Vis dėlto nei pilies sienos, nei gynėjai neatlaikė stiprių ant puolių, o pats Goštautas pa- K ry žiu o č ia i prid a ro teko priešams į rankas; sugrį- L ietu va i nu ostolių žo jis pas saviškius, kai Ge diminas sumokėjo didelę iš pirką.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: 1316 m. pradžioje kryžiuočiai pasiuntė skirtingas kariaunas krašto niokoti ir nusiaubė Paštuvos, Medininkų bei Pagraudės valsčius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vis dėlto nei pilies sienos, nei gynėjai neatlaikė stiprių ant puolių, o pats Goštautas pa- K ry žiu o č ia i prid a ro teko priešams į rankas; sugrį- L ietu va i nu ostolių žo jis pas saviškius, kai Ge diminas sumokėjo didelę iš pirką. Kitų metų pradžioje kryžiuočiai, pasinaudodami pergale, pasiuntė skirtingais keliais skirtingas kariau nas krašto niokoti. Kai Chris- 1316 m e ta i tmemelio įgula buvo įviliota į pasalas ir sunaikinta, jie nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Sutelkęs visas jėgas, Gediminas per Žemaitiją nužygiavo prie Žeimelės upelio ir įrengė įtvirtintą stovyklą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš tolo, iš pasalų kamavo priešą, bet at sargiai, kad dėl kokio neatsargaus žingsnio nereikėtų stoti į žūtbūtinę kovą. Kai galop sutraukė visos jėgos, tada atvirai per Žemaitiją nužygiavo prie Žeimelės upelio, kur įrengė įtvirtintą stovyklą, iš kurios galėtų atremti priešą. Kryžiuočiai turėjo keturis tūkstančius žemaičių karių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Žeimelės mūšyje Gedimino kariuomenės priekyje stovėję totoriai puslankiu išsisklaidė ir išvengė kryžiuočių ietininkų antpuolio.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Dėjosi skatinąs žemaičių narsumą, žadėdamas dovanų bei laisvių, tačiau sakėsi būsiąs patenkintas, jeigu jie, nieko neveikdami, lauk sią, kuo viskas baigsis. Tuo tarpu Gediminas taip iš rikiavo savo karius, kad vienais rusų daliniais sustip rino kariuomenės sparnus, o kitais — ariergardą, lie tuvius pastatė viduryje, o totorius — priekyje. Kai kryžiuočiai smarkiai užpuolė pirmąsias eiles, totoriai, neįpratę kovoti vienoje vietoje, nesitraukiant nė per žingsnį, išsisklaidė, kaip jų tautos kariai įpratę, puslan kiu ir tuo būdu išvengė ietininkų antpuolio.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|