grupe

Polockiečiai

4 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Glėbas grąžino polockiečiams visišką laisvę, o valstybės reikalus vėl ėmė tvarkyti senatas. Narbutas pasakoja, kad Treniota, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, įkalino Polocko bajorus ir per Prokopą reikalavo nužudyti Joną.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Glėbas grąžino polockiečiams visišką laisvę, o valstybės reikalus vėl ėmė tvarkyti senatas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vėliau, apie 1273\nmetus, Grigalius X paskelbė ją šventąja. Treniotos sū­\nnus Glėbas, tėvo įpėdinis, mirė jaunas, nepalikdamas\nĮėjo priešus, atsiėmė žemes,\n\n## Puslapis 91\n\nvaikų; jis polockiečiams da-\nP o lo c k ie č ia m s g ra ži-\nvė visišką laisvę. Valstybės\nnarna la is v ė\nreikalus tvarkyti vėl ėmė\nsenatas, šitaip buvo atsikra­\ntyta lietuvių kunigaikščių valdžios.
t-002vidutinis

Narbutas pasakoja, kad Treniota, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, įkalino Polocko bajorus ir per Prokopą reikalavo nužudyti Joną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui,\njo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Dauman­\ntas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lo­\nbius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir\ndu jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Tre­\nniota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus\nkeršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kaž­\nkokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką. Šį nu­\nsiuntė į Polocką su įsakymu, kad polockiečiai nužudytų jauną­\njį Joną, Tautvilos sūnų, nes kitaip įsakysiąs iškapoti visus su­\nimtus bajorus.
t-003vidutinis

Teodoras Narbutas pasakoja, kad Jogaila, derėdamasis su kryžiuočiais dėl taikos, norėjo Skirgailą įkurdinti Polocko kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai Skirgailos nepripažino kunigaikščiu, prisiekė laikyti savo žemėje Andrių ir išvijo Skirgailą iš miesto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Betgi praėjusiais metais, tardamasis su kryžiuočiais dėl tai­ kos1 2, Jogaila panoro aprūpinti tikrą savo brolį Skirgailą, įkur­ dindamas jį toje kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai nenorėjo priimti jo kunigaikščiu, buvo prisiekę laikyti savo žemėj An­ drių; Skirgaila netgi buvo gėdingai išvarytas iš miesto3.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad 1381 m. polockiečiai ir prie miesto buvusi kariauna vienbalsiai paskelbė Kęstutį didžiuoju kunigaikščiu ir savo valdovu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Kęs­ tutis nešvaistė laiko tuščiagarbei pompastikai, veikliai ėmėsi valdyti valstybę; išsiuntė žygūnus į Polocką ir kariaunon, bu- vusion prie to miesto su Skirgaila, pranešdamas apie savo iš­ aukštinimą; polockiečiai bei kariauna vienbalsiai paskelbė jį didžiuoju kunigaikščiu ir savo valdovu; Skirgaila su kryžiuo­ čiais vos suspėjo pabėgti anapus Dauguvos ir į Livoniją1.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puolė Polockiečiai:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lietuvių tautos istorija, t. 522
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)12