Glėbas grąžino polockiečiams visišką laisvę, o valstybės reikalus vėl ėmė tvarkyti senatas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 90-91
Vėliau, apie 1273\nmetus, Grigalius X paskelbė ją šventąja. Treniotos sū\nnus Glėbas, tėvo įpėdinis, mirė jaunas, nepalikdamas\nĮėjo priešus, atsiėmė žemes,\n\n## Puslapis 91\n\nvaikų; jis polockiečiams da-\nP o lo c k ie č ia m s g ra ži-\nvė visišką laisvę. Valstybės\nnarna la is v ė\nreikalus tvarkyti vėl ėmė\nsenatas, šitaip buvo atsikra\ntyta lietuvių kunigaikščių valdžios.
Narbutas pasakoja, kad Treniota, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, įkalino Polocko bajorus ir per Prokopą reikalavo nužudyti Joną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 214
Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui,\njo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Dauman\ntas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lo\nbius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir\ndu jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Tre\nniota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus\nkeršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kaž\nkokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką. Šį nu\nsiuntė į Polocką su įsakymu, kad polockiečiai nužudytų jauną\njį Joną, Tautvilos sūnų, nes kitaip įsakysiąs iškapoti visus su\nimtus bajorus.
Teodoras Narbutas pasakoja, kad Jogaila, derėdamasis su kryžiuočiais dėl taikos, norėjo Skirgailą įkurdinti Polocko kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai Skirgailos nepripažino kunigaikščiu, prisiekė laikyti savo žemėje Andrių ir išvijo Skirgailą iš miesto.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 257
Betgi praėjusiais metais, tardamasis su kryžiuočiais dėl tai kos1 2, Jogaila panoro aprūpinti tikrą savo brolį Skirgailą, įkur dindamas jį toje kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai nenorėjo priimti jo kunigaikščiu, buvo prisiekę laikyti savo žemėj An drių; Skirgaila netgi buvo gėdingai išvarytas iš miesto3.
Teodoras Narbutas nurodo, kad 1381 m. polockiečiai ir prie miesto buvusi kariauna vienbalsiai paskelbė Kęstutį didžiuoju kunigaikščiu ir savo valdovu.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 261
Kęs tutis nešvaistė laiko tuščiagarbei pompastikai, veikliai ėmėsi valdyti valstybę; išsiuntė žygūnus į Polocką ir kariaunon, bu- vusion prie to miesto su Skirgaila, pranešdamas apie savo iš aukštinimą; polockiečiai bei kariauna vienbalsiai paskelbė jį didžiuoju kunigaikščiu ir savo valdovu; Skirgaila su kryžiuo čiais vos suspėjo pabėgti anapus Dauguvos ir į Livoniją1.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vėliau, apie 1273 metus, Grigalius X paskelbė ją šventąja. Treniotos sū nus Glėbas, tėvo įpėdinis, mirė jaunas, nepalikdamas Įėjo priešus, atsiėmė žemes, vaikų; jis polockiečiams da- P o lo c k ie č ia m s g ra ži- vė visišką laisvę. Valstybės narna la is v ė reikalus tvarkyti vėl ėmė senatas, šitaip buvo atsikra tyta lietuvių kunigaikščių valdžios.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Išjos sūnūs: Algirdas (Olgerd, tai reiškia: Olgos meilė4 5), gimęs 1296 metais, ir Kęstutis (Kiej- stut, tai reiškia: Klastūnas - Fortelnik) - 1297 metais. Trečioji - Jaunė, arba Ieva, taip pat rusė kunigaikštytė, Polocko kuni gaikščio, mirusios Gedimino žmonos brolio, duktė. Iš jos sū nūs: Liubartas, gimęs 1299 metais, Jaunutis, gimęs 1301 me tais, ir Kariotas, gimęs 1306 metais. Gediminas, sekdamas savo didžiųjų protėvių pėdomis, nu kovė neapsakomo didumo taurą ant Tauro kalno Antakalny 3 Iš esmės tą pačią Jogailaičių dinastijos genealogiją randu kuni go Jono Kanto Boreišos Jėzaus Draugijos lotyniškame pamoksle (ran kraštyje), sakytame 1689 metais, šv.