Lietuvai ir Lenkijai suartėti įtakos turėjo ir Jogailos pusbroliai, Podolėje įsikūrę dėdės Karijoto Gediminaičio sūnūs, ypač Borisas ir Konstantinas. Būdami jau lotyniškai krikštyti, iš Podolės jie palaikė ryšius su Krokuva ir ją lankė. Labiausiai Konstantinas, kuriam rūpėjo Padolę apsaugoti nuo totorių, buvo Lietuvos ir Lenkijos sąjungos šalininkas.
Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikū rė Dobrudžos krašte prie Du nojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Tra kiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės iš varytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš ku rių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.
Konstantinas, karaliaus brolis, paklausė maršalkos, ar maršalka nori išgirsti jo nuomonę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
O Konstantinas, kara liaus brolis, paklausė: Maršalka, ar nori mano nuomonę iš girsti? M aršalka atsakė: Konstantinai, mielai klausau. Tad žinoki, maršalka, jeigu karalius ir norėtų pas jus vykti, tai aš to niekados nepadarysiu. M aršalka atsakė: Konstantinai, tavo šneką gerai suprantu, ar klausysies mano atsakymo? M aršal ka, mielai klausau. Tad žinoki, kad didysis magistras ir vyres nieji mane atsiuntė pas karalių, o ne pas tave.