Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Vosylius jau buvo tapęs kunigaikščiu ir norėjo vesti savo sužadėtinę, Vytauto dukterį Sofiją.
Tuo pat metu jis praplėtė savo valdžią Okos aukštupio kunigaikštėlių tarpe. Čia jam pasidavė Liubutsko, Mcensko, Novosielsko, Peremišlio, Vorotinsko, Odojevo ir kit. kunigaikštijos^2 ). Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą jam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Nau gardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė.
Į iškilmes buvo pa\nkviesti visi Lietuvos vasalai, rytų Rusijos kunigaikščiai, Vytau\nto anūkas, d. Maskvos kunigaikštis Vosylius, Tveriaus, Riaza\nnės, Odojevo didikai ir totorių chanas Machmetas^2 ) ir daug\nmažesnių chanų.\nTačiau veltui Vytautas ir jo svečiai laukė pasiuntinių, at\ngabenančių karūnas.
Į iškilmes buvo pa\nkviesti visi Lietuvos vasalai, rytų Rusijos kunigaikščiai, Vytau\nto anūkas, d. Maskvos kunigaikštis Vosylius, Tveriaus, Riaza\nnės, Odojevo didikai ir totorių chanas Machmetas^2 ) ir daug\nmažesnių chanų.\nTačiau veltui Vytautas ir jo svečiai laukė pasiuntinių, at\ngabenančių karūnas.
Narbutas rašo, kad didysis kunigaikštis įsakė sulaikyti Vosylių ir Naugardo bajorus, grįžtančius iš Voluinės į Naugardą per Kijevo kunigaikštystę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Tačiau didysis kunigaikštis, \nlaikydamasis savo nuosaikios politikos, gerbdamas tikė\njimą, viešpataujantį didžiojoje savo valstybės dalyje, iš\nkentė tą dvasininkų vadovo nepaklusnumą, bet Vosylių \nir Naugardo bajorus įsakė sulaikyti, kai jie grįš iš Vo- \nluinės į Naugardą per Kijevo kunigaikštystę.