Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Prasidėjo panika, kurią dar labiau padidino rotmistrų Machmeto ir Zakaro Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį. Tokias strėlines naudodavo Lietuvos totoriai ir kita Lietuvos lengvoji „Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku, kardu ir skydu.
Rytietiška strėlinė. Tokias strėlines naudo- davo Lietuvos totoriai ir kita Lietuvos lengvoji „Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku, kardu ir skydu. Tik dar papildomai kazokai turi ietis ir kaustytus vėzdus.
Vienu metu, iš šono ir priekio, reitarų ir husarų vėliavos sudavė tokį stiprų smūgį, kad švedų ka- valerija buvo nublokšta tiesiai ant savųjų pėstininkų ir juos pradėjo trypti. Prasidėjo panika, kurią dar labiau padidino rotmis- trų Machmeto ir Zakaro Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį. Prasidėjo žiau- rios besitraukiančio priešo kapotynés.
) aprašymo apie\nkazokų ginkluotę bei kariavimo būdą, kuriems už pagalbą Lenkijos-Lietuvos\n\nvaldovas moka atlygį.\n\nRytietiška strėlinė.\nTokias strėlines naudo-\ndavo Lietuvos totoriai\n\nir kita Lietuvos lengvoji\n\n„Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku,\nkardu ir skydu.
Šiame sparne buvo sutelktos įvairios kavalerijos rūšys. Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno užda- vinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendro- mis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti.
Didysis kunigaikštis dalį totorių belaisvių nusiuntė dovanų Lenkijos karaliui, o kitus įkurdino įvairiose Lietuvos vietovėse, Voluinėje ir Užgirio krašte; nusiųstieji priėmė krikščionybę ir nutautėjo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Dalį tų belaisvių didysis kunigaikštis nusiuntė dovanų Lenkijos karaliui; pastarieji pri ėmė krikščionybę ir nutautėjo. Lietuvoje buvo įkurdinti įvai riose vietovėse, dabartiniuose pavietuose: Vilniaus1 2, prie 1 Didysis magistras, atsitiktinai sužinojęs apie tą kariuomenės telkimą si, sudrebėjo. Tučtuojau rašė Vokietijos magistrui (datuota: Meselenz Sonnt. vor Margaretha 1397 (Mezelancas, 1397 metais, sekmadienį prieš šv. Mar garitą), kad praneštų Frankfurte į seimą susirinkusiems kunigaikščiams, jog tai gali būti slaptas Vytauto kėsinimasis sunaikinti krikščionybę. Registr. - S. 59. 2 Man atitekusiuose vietos žmonių padavimuose, vienoje išlikusioje gies mėje, sakoma, jog prie upės žmonės sunešė duoklę kažkokiam tironui, kita- 484 f Vokės upės; Trakų, Lydos, Naugarduko, Ašmenos, Brastos; Voluinėje, Užgirio krašte
Teodoras Narbutas nesutinka, kad Lietuvos totoriai savo įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikytų Vytauto laikus, ir nurodo, kad jie čia pradėjo kurtis jau Gedimino laikais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Negalima sutikti su tuo, kad Lietuvos totoriai laikytų Vytauto laikus savo buvimo mūsų žemėje pradžia; jie, kaip kad mes anksčiau (§ 1186) ma tėme, jau prie Gedimino pradėjo Lietuvoje kurdintis. Ne visi ir belaisviai buvo, anot jų pačių padavimų, apsigyvendavo ir savo noru.