Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplėšimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau. Lietuvos kariuomenė XV a. Pašauktinės kariuomenės silpnąsias savybes (santykinai nedidelę kovinę patirtį, ne visada patenkinamą discipliną) bandyta kompensuoti samdiniais - kariais profesionalais.
Artilerija\nto meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai-\ndino didesnio savarankiško vaidmens, bet\nbuvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke\nvis dėlto praversdavo. Pašauktinės kariuo-\nmenės silpnąsias savybes (santykinai nedi-\ndelę kovinę patirtį, ne visada patenkinamą\ndiscipliną) bandyta kompensuoti samdi-\nniais - kariais profesionalais.\n\nTotorių įsiveržimas\n\n1506 m.
Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuo- menės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplė- šimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau. Būtent šios struktūrinės-orga- nizacinės Lietuvos karinės organizacijos silpnosios vietos leido totoriams dažnai nebaudžiamiems plėšti LDK žemes xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje. Tiesa, dar
Lietuvos kariuomenė XV a. pabaigoje - xvi a. pradžioje Lietuvos karinės organizacijos struktūros pagrindą vis dar sudarė kilmingųjų pašauktinė raite- lių kariuomenė. Kaip ir kiekvienoje rite- rių kariuomenėje Lietuvos kariuomenėje buvo sunkiau ir lengviau ginkluotų raite- lių, stipresnių ir silpnesnių dalinių. Karinės patirties ir ginkluotės kokybės požiūriu vertingiausius dalinius sudarydavo di- džiojo kunigaikščio dvaro vėliava bei di- dikų privatūs daliniai.