Pašauktinės kariuomenės trūkumus bandyta kompensuoti samdiniais, kurie buvo profesionalūs kariai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Artilerija\nto meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai-\ndino didesnio savarankiško vaidmens, bet\nbuvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke\nvis dėlto praversdavo. Pašauktinės kariuo-\nmenės silpnąsias savybes (santykinai nedi-\ndelę kovinę patirtį, ne visada patenkinamą\ndiscipliną) bandyta kompensuoti samdi-\nniais - kariais profesionalais.\n\nTotorių įsiveržimas\n\n1506 m.
Bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija galėdavo užtrukti taip ilgai, kad po apiplėšimo totoriai spėdavo pasitraukti.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuo- menės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplė- šimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau. Būtent šios struktūrinės-orga- nizacinės Lietuvos karinės organizacijos silpnosios vietos leido totoriams dažnai nebaudžiamiems plėšti LDK žemes xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje. Tiesa, dar
XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje Lietuvos karinės organizacijos pagrindą vis dar sudarė kilmingųjų pašauktinė raitelių kariuomenė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Lietuvos kariuomenė XV a. pabaigoje - xvi a. pradžioje Lietuvos karinės organizacijos struktūros pagrindą vis dar sudarė kilmingųjų pašauktinė raite- lių kariuomenė. Kaip ir kiekvienoje rite- rių kariuomenėje Lietuvos kariuomenėje buvo sunkiau ir lengviau ginkluotų raite- lių, stipresnių ir silpnesnių dalinių. Karinės patirties ir ginkluotės kokybės požiūriu vertingiausius dalinius sudarydavo di- džiojo kunigaikščio dvaro vėliava bei di- dikų privatūs daliniai.