Sąvoka

metropolitas

7 teiginiai12 įrašų29 ryšiai

Metropolitas – vyriausiasis šventikas, taip vadintas žmonių, susijęs su stačiatikių bažnytinės valdžios centru ir arkivyskupo sostu. XIV amžiuje Algirdas ir Maskvos kunigaikštis siekė savo valstybėse atnaujinti arba išlaikyti arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo gyventojams. 1354 m. Konstantinopolio patriarchas paskyrė Lietuvos valstybei priklausiusių žemių metropolitą – arkivyskupą Romaną. Vis dėlto Lietuvos stačiatikių metropolija vėliau vėl buvo pajungta maskviniam „visos Rusijos metropolitui“, todėl jos savarankiškumas liko nepastovus. Šaltinyje teigiama, kad Gediminui nepavyko išlaikyti Lietuvos metropolijos dėl Maskvos žemėse gyvenusio Kijevo metropolito Teognosto priešiškumo, o jo kliūčių ir intrigų keliai vedė į Maskvą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)DimitrijusGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)GerasimasŠvitrigailaTeofilis (arkivyskupas)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)BajoraiRusaiStačiatikiaiTotoriaiKijevasKonstantinopolisLietuvaMaskvaNaugardukasRusijaSmolenskasTrakaiVilniusVolynėAkademijos teatro įrangaAltoriusIetismetropolijaviečėmetropolitas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
ReikšmėŠaltinių nesutarimas
  • Vyriausiasis šventikas, žmonių vadinamas metropolitu.
  • Arkivyskupas, vadovaujantis metropolijai; šaltinyje minimas Lietuvos žemių metropolitas.
  • Albertas Vijūkas-Kojelavičius, „Lietuvos istorija“ (1989 m.), aprašydamas taikos sąlygų sudarymą ir priesaiką.
  • Zenonas Ivinskis, „Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties“ (1978 m.), aprašydamas 1354 m. Konstantinopolio patriarcho paskyrimą.
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Vartojamas istoriniame stačiatikybės ir bažnytinės administracijos kontekste, kalbant apie Lietuvos, Maskvos ir „visos Rusijos“ metropolitus.
  • Vartojamas istoriniame kontekste kaip asmens, dalyvaujančio valdovų priesaikoje ir taikos susitarime, pavadinimas.
  • Zenonas Ivinskis, „Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties“ (1978 m.), aptardamas Lietuvos stačiatikių metropolijos statusą ir jos santykius su Maskva.
  • Albertas Vijūkas-Kojelavičius, „Lietuvos istorija“ (1989 m.), aprašydamas Dimitrijų, vyriausiąjį šventiką, žmonių vadinamą metropolitu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

Lietuvos stačiatikių metropolija vėl buvo pajungta maskviniam „visos Rusijos metropolitui“.

Įrodymai (1)

Zenono Ivinskio teigimu, Gediminui nepavyko išlaikyti Lietuvos metropolijos dėl Maskvos žemėse gyvenusio Kijevo metropolito Teognosto priešiško nusistatymo.

Įrodymai (1)

Algirdas ir Maskvos kunigaikštis stengėsi savo valstybėse atnaujinti arba išlaikyti arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo gyventojams.

Įrodymai (1)

Zenono Ivinskio teigimu, Kijevo metropolitas Teognostas priešinosi Lietuvos metropolijos išlaikymui.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Sudarius taikos sąlygas, Dimitrijus, metropolitu vadintas vyriausiasis šventikas, viečė ir žymiausieji bajorai prisiekė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Dimitrijus sumokėsiąs kareiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutikdami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmonių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdovanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mudviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.

1375 m. Lietuvos stačiatikių metropolitu buvo paskirtas Kiprijonas.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 12 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas