Dimitrijus sumokėsiąs ka\nreiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų\npriesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik\ndami su šitokiomis sąlygomis;\nprisiekė valdovas Dimitrijus,\nvyriausiasis šventikas, žmo\nnių vadinamas metropolitu,\nviečė ir žymiausieji bajorai,\nAlgirdas,\ntą\npačią\ndieną\nįžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo\nvanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių\naltorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu\ndviejų greičiau pakyla į karą\"), velykiniu kiaušiniu.
” „O trečių vasarų\" — kalbama apie 1435 m\nw Geraslmas — iš Maskvos kilęs LDK stačiatikių veikėjos. Bu\nvo Volynės (1415— 1428). Smolensko (nuo 1428) vyskupu. 1432 m. \nŠvitrigailos pasiūlymu ¡šventintas Konstantinopolyje LDK ir Mask\nvos Didžiosios Kunigaikštystės bei kitų rusų žemių metropolitu.
Ir Algirdas, ir Maskvos kunigaikštis tuo\npačiu laiku dėjo stiprių pastangų atnaujinti arba išlaikyti savo\nvalstybės ribose arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo\ngyventojams.
Patriarchas Lietuvos stačiatikių metro-\npolitu 1375 paskyrė vienuolį Kiprijoną († 1381), kuris pastoviai\ngyveno didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje, Kijevą pasirinkdamas\nsostine. Bet Algirdo pasiektas laimėjimas ilgesnį laiką nepatvėrė.
Lietuvos stačiatikių metropolija nebebuvo\natnaujinta, bet vėl tapo pajungta maskviniam « visos Rusijos metropolitui ». Tik po dau-\ngelio pastangų Algirdui vėl pavyko Konstantinopolio patriarchą\nFilotėją įtikinti Lietuvos ortodoksų labui.