zodyno irasas

metropolitas

8 teiginiai12 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 12 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–13 iš 13 rodomų įrašų

t-001

Algirdas ir Maskvos kunigaikštis stengėsi savo valstybėse atnaujinti arba išlaikyti arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo gyventojams.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 270

Ir Algirdas, ir Maskvos kunigaikštis tuo\npačiu laiku dėjo stiprių pastangų atnaujinti arba išlaikyti savo\nvalstybės ribose arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo\ngyventojams.

t-002

1354 m. Konstantinopolio patriarchas paskyrė Lietuvos žemių metropolitą Romaną.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 271

1354 m. Konstan-\ntinopolio patriarchas paskyrė atskirą Lietuvos valstybei priklau-\nsančių žemių metropolitą — arkivyskupą Romaną.

t-003

1375 m. Lietuvos stačiatikių metropolitu buvo paskirtas Kiprijonas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 271

Patriarchas Lietuvos stačiatikių metro-\npolitu 1375 paskyrė vienuolį Kiprijoną († 1381), kuris pastoviai\ngyveno didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje, Kijevą pasirinkdamas\nsostine. Bet Algirdo pasiektas laimėjimas ilgesnį laiką nepatvėrė.

t-004vidutinis

Sudarius taikos sąlygas, Dimitrijus, metropolitu vadintas vyriausiasis šventikas, viečė ir žymiausieji bajorai prisiekė.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 224

Dimitrijus sumokėsiąs ka\nreiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų\npriesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik\ndami su šitokiomis sąlygomis;\nprisiekė valdovas Dimitrijus,\nvyriausiasis šventikas, žmo\nnių vadinamas metropolitu,\nviečė ir žymiausieji bajorai,\nAlgirdas,\ntą\npačią\ndieną\nįžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo\nvanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių\naltorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu\ndviejų greičiau pakyla į karą\"), velykiniu kiaušiniu.

t-005vidutinis

Lietuvos metraščio pastaboje Gerasimas 1432 m. Švitrigailos pasiūlymu Konstantinopolyje įšventintas LDK, Maskvos ir kitų rusų žemių metropolitu.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 274

” „O trečių vasarų\" — kalbama apie 1435 m\nw Geraslmas — iš Maskvos kilęs LDK stačiatikių veikėjos. Bu\nvo Volynės (1415— 1428). Smolensko (nuo 1428) vyskupu. 1432 m. \nŠvitrigailos pasiūlymu ¡šventintas Konstantinopolyje LDK ir Mask\nvos Didžiosios Kunigaikštystės bei kitų rusų žemių metropolitu.

t-006

Lietuvos stačiatikių metropolija vėl buvo pajungta maskviniam „visos Rusijos metropolitui“.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 271

Lietuvos stačiatikių metropolija nebebuvo\natnaujinta, bet vėl tapo pajungta maskviniam « visos Rusijos metropolitui ». Tik po dau-\ngelio pastangų Algirdui vėl pavyko Konstantinopolio patriarchą\nFilotėją įtikinti Lietuvos ortodoksų labui.

t-007

Zenono Ivinskio teigimu, Kijevo metropolitas Teognostas priešinosi Lietuvos metropolijos išlaikymui.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 250

žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis. Lietuvos metropolijos Gediminui nepasisekė išlai kyti dėl priešiško nusistatymo Maskvos žemėse gyvenančio Kijevo metropolito Teognosto. Šio intrygų ir sudarytų kliūčių siūlai vedė į Maskvą.

t-008

Zenono Ivinskio teigimu, Gediminui nepavyko išlaikyti Lietuvos metropolijos dėl Maskvos žemėse gyvenusio Kijevo metropolito Teognosto priešiško nusistatymo.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 250

žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis. Lietuvos metropolijos Gediminui nepasisekė išlai kyti dėl priešiško nusistatymo Maskvos žemėse gyvenančio Kijevo metropolito Teognosto. Šio intrygų ir sudarytų kliūčių siūlai vedė į Maskvą.

c-183714Citatos

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 271

Lietuvos stačiatikių metropolija nebebuvo\natnaujinta, bet vėl tapo pajungta maskviniam « visos Rusijos metropolitui ». Tik po dau-\ngelio pastangų Algirdui vėl pavyko Konstantinopolio patriarchą\nFilotėją įtikinti Lietuvos ortodoksų labui.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pagaliau jam pasi sekė atstatyti Vytenio ir Gedimino laikų padėtį. 1354 m. Konstan tinopolio patriarchas paskyrė atskirą Lietuvos valstybei priklau sančių žemių metropolitą — arkivyskupą Romaną.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Algirdas 1370 smarkiai pasisakė prieš Aleksį, atsakydamas į priekaištus savo laiške Kons tantinopolio Filotejui^16. Patriarchas Lietuvos stačiatikių metro politu 1375 paskyrė vienuolį Kiprijoną († 1381), kuris pastoviai gyveno didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje, Kijevą pasirinkdamas sostine. Bet Algirdo pasiektas laimėjimas ilgesnį laiką nepatvėrė.

c-006Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Konstan tinopolio patriarchas paskyrė atskirą Lietuvos valstybei priklau sančių žemių metropolitą — arkivyskupą Romaną. Po Romano mirties (1361), Maskvai ir Aleksiui rūpinantis, Lietuvos stačiatikių metropolija nebebuvo atnaujinta, bet vėl tapo pajungta maskviniam « visos Rusijos metropolitui ». Tik po dau gelio pastangų Algirdui vėl pavyko Konstantinopolio patriarchą Filotėją įtikinti Lietuvos ortodoksų labui.

c-007Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Jame taip pat ryškiai atsispindi klasinė pozicija LDK feoda linės visuomenės aristokratų, priešiškų Žygimantui Kęstutaičiu'. ku rių aplinkoje sukurtas apologinis pasakojimas apie Žygimanto Kęs tutaičio nužudymų. Jis atik ai skiriasi nuo ankstesnio pasakojimo apie Žygimanto Kęstutaičio ir Svitrigai'os karų. parašyto palankiai Žygimantui Kęstutaičiu!. * Čia gal turimas galvoje Jurgio Lengvenalčlo buvimas Žygi manto Kęstutaičio nelaisvėje 1432.XII 8— 1433, nes 1433 m. jis pa liego Iš nelaisvės Ir 1438—1440 iki Žygimanto Kęstutaičio nužudy mo vietlninkavo Didžiajame Naugarde.