Santrauka
Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje). Pirmoji (gražiausioji) yra nulieta Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvilų herbas ir atitinkamas užrašas. Tuo metu Mikalojus Kristupas Radvila, vad. Našlaitėlis, įkūrė jėzuitų kolegiją buvusiam kalvinų centre — Nesvyžiuje (1582 m.).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nesvyžius ir Olyka Voluinėje buvo vienos Radvilų šeimos šakos centrai. | c-001 | |
| t-002 Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. buvo nulieta patranka su Radvilų herbu ir užrašu. | c-002 | |
| t-003 Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis 1582 m. Nesvyžiuje įkūrė jėzuitų kolegiją. | c-003 | |
| t-004 Myro pilis prie Nesvyžiaus laikoma viena iš gotikinių LDK cerkvių stiliaus analogijų rezidencijų architektūroje. | c-004 | |
| t-005 Radvila Juodasis 1562 m. įkūrė spaustuvę Nesvyžiuje. | c-005 | |
| t-006 Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. | c-006 | |
| t-007 Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia. | c-007 | |
| t-008 Vilniaus praeities žinovas Mikalojus Malinovskis padėjo istorikui pasinaudoti Radvilų Nesvyžiaus archyvu. | c-008 | |
| t-009 Vaitiekus II Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, mirė 1519 m. liepos 5 d. ir vyskupo pareigas ėjo 11 metų. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nesvyžius ir Olyka Voluinėje buvo vienos Radvilų šeimos šakos centrai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pats apsukrusis ir įtakingasis to meto Lietuvos politikos veikėjas, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Kat- kevičius, ne tik patsai metė kalvinizmą, bet taip pat ir savo sūnų Joną Karolį, — būsimąjį Vilniaus vaivadą, hetmoną, ge- nialųjį karo vadą, — atidavė auklėti jėzuitams. Radvilų šeimos buvo dvi šakos. Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. buvo nulieta patranka su Radvilų herbu ir užrašu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
XVII amž. patrankos Gustavo Adolfo parodoje Stokholme 1932 m. Pirmoji (gražiausioji) yra nulieta Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvilų herbas ir atitinkamas užrašas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis 1582 m. Nesvyžiuje įkūrė jėzuitų kolegiją.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
jau po laimingųjų Stepono Batoro karų su Maskva, kai buvo atsi- imtas Polockas ir įsistiprinta Livonijoje, jėzuitų kolegijos buvo įkurtos ir Polocke, ir Rygoje ir Tartuose (Dorpate). Mat, reikėjo stiprios katalikybės atramos tuose nekatalikiškuose kraštuose. Tuo metu Mikalojus Kristupas Radvila, vad. Našlaitėlis, įkūrė jė- zuitų kolegiją buvusiam kalvinų centre — Nesvyžiuje (1582 m.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Myro pilis prie Nesvyžiaus laikoma viena iš gotikinių LDK cerkvių stiliaus analogijų rezidencijų architektūroje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje (Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro- pos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo- je, tai yra europinės reikšmės riba. Maskva XV–XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Radvila Juodasis 1562 m. įkūrė spaustuvę Nesvyžiuje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vėliau Radvila Juo- dasis įkūrė spaustuvę ir Nesvyžiuje (1562), o 1569 m. su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra- dvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažny- čia.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus praeities žinovas Mikalojus Malinovskis padėjo istorikui pasinaudoti Radvilų Nesvyžiaus archyvu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus praeities žinovas Mikalojus Malinovskis padėjo istorikui pasinaudoti Radvilų Nesvyžiaus archyvu. Grafas Ado mas Chreptavičius tyrinėtojui plačiai atvėrė savo Ščorsų biblio tekos turtus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vaitiekus II Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, mirė 1519 m. liepos 5 d. ir vyskupo pareigas ėjo 11 metų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- Vaitiekus II Radvila, vadintas varguolių tėvu, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, su šiuo pasauliu atsisveikino 1519 metų liepos 5 dieną, vyskupo pareigas ėjo tad 11 metų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |