Radvila Juodasis 1562 m. įkūrė spaustuvę Nesvyžiuje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 58
Vėliau Radvila Juo-\ndasis įkūrė spaustuvę ir Nesvyžiuje (1562), o 1569 m. su Radvilomis ėmė\nkonkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė\npirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką\njos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė\nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m.
Vaitiekus II Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, mirė 1519 m. liepos 5 d. ir vyskupo pareigas ėjo 11 metų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
Mirė 1507 metais. 11. Vaitiekus II Radvila, vadintas varguolių tėvu, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, su šiuo pasauliu atsisveikino 1519 metų liepos 5 dieną, vyskupo pareigas ėjo tad 11 metų.
Kleckas buvo prie kelių į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką, todėl totoriams tiko išpuoliams mažesniais būriais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Vietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie\nKlecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų\nsunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda-\nmas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių,\nNesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas\nišpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi-\nskirstę mažesniais būriais.\n\nLietuvos kariuomenės mobilizacija, vadai\nir pirmieji susidūrimai\n\nStaigus totorių įsiveržimas sutrukdė jų\nveiksmus patyrusių paliestų pavietų ba-\njorijai mobilizuotis, o jų mažesnių būrių\n\nVilnius Aleksandro valdymo laikais.
1586 m. pradėta Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčia žymėjo Lietuvos baroko epochos pradžią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado\nskulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko\ndvasia.
Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. buvo nulieta patranka su Radvilų herbu ir užrašu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 322
**XVII amž. patrankos** Gustavo Adolfo parodoje Stokholme 1932 m. Pirmoji (gražiausioji) yra nulieta Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvilų herbas ir atitinkamas užrašas.
Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos barokinė bažnyčia pradėta statyti 1586 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
Barokinė\nNesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės\narchitektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažny-\nčia.
Myro pilis prie Nesvyžiaus laikoma viena iš gotikinių LDK cerkvių stiliaus analogijų rezidencijų architektūroje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 56
Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-\ntantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė-\nje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje \n(Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-\npos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo-\nje, tai yra europinės reikšmės riba. Maskva XV–XVI a.
Myro pilis prie Nesvyžiaus citatoje pateikiama kaip gotikinių LDK cerkvių stiliaus analogas rezidencijų architektūroje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 56
Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-\ntantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė-\nje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje \n(Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-\npos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo-\nje, tai yra europinės reikšmės riba. Maskva XV–XVI a.
Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 304
Pats apsukrusis ir įtakingasis to meto Lietuvos politikos veikėjas, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Kat- kevičius, ne tik patsai metė kalvinizmą, bet taip pat ir savo sūnų Joną Karolį, — būsimąjį Vilniaus vaivadą, hetmoną, ge- nialųjį karo vadą, — atidavė auklėti jėzuitams. Radvilų šeimos buvo dvi šakos. Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje).
Radvilų manufaktūrose Nesvyžiuje buvo audžiamas linas.
Marija Matušakaitė, Iš LDK gyventojų aprangos istorijos- XVI–XVIII a. (straipsnis, 2011 m.)
p. 61 (PDF 4)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
1720–1764 m. Nesvyžiuje buvo įkurta latifundinė audinių manufaktūra.
Lituanistika-32634-ATR-palivarko-ukis — XVI–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu
PDF 18
Pir\nmuoju laikotarpiu (1720–1764 m.) buvo \ntik latifundinės manufaktūros: Nesvyžiuje \nįkurta audinių manufaktūra, Kielco gele\nžies įmonės vykdė geležies gavybą ir ga\nmino pusfabrikačius.