Kai kartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto riams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu galima ir laukinius žvėris sušvelninti.
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Kalboje buvo trumpas ir šykštus, bet žinodamas reikalus,\ndažnai griebdavosi sąmojaus ir lakoniškumo. Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti.