Grupė

Rusai

14 teiginių14 įrašų426 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąją dalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.

Pagal publikuotus šaltinius

Rusai – istoriniuose šaltiniuose minima grupė, veikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, kariuomenėje ir kultūriniame gyvenime. 1348 m. prieš Strėvos mūšį į Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko, o mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai priešą apšaudė iš lankų. Vytauto kariuomenėje rusai sudarė vieną iš kelių tautinių grupių, todėl ši kariuomenė apibūdinta kaip internacionalinė. Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai, įsigiję nuosavybės, kai kuriais atvejais atsisakydavo mokėti dvasininkams dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles. Vėlesniais laikotarpiais rusai taip pat buvo siejami su švietimo politika: iš Rusijos gilumos atvykę mokytojai turėjo diegti „rusų pradus“, o XVII–XVIII a. kai kurie rusai Stryjkovskio kroniką ar jos dalis vertė į rusų kalbą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vasilijaus Vereščiagino paveikslo scena su surištais rusų valstiečiais belaisviais.

Žiūrėti galerijoje

Mūšyje, pirmiausia jo pradžioje, kaip pa- žymi kronikininkas Vygandas, lietuviai priešą atakavo svaidomosiomis ietimis, o Lietuvos kariai rusai šaudydami iš lankų. Daug ordino brolių žuvo, tarp jų Gdan- sko komtūras, Sembos vyskupo teisėjas.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) · c-42906

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Rusų mokytojų daugumą iš pradžių sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai; jie paprastai atvykdavo iš Rusijos gilumos. Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokiečiai, lenkai, totoriai, rusai ir valakai; autorius ją vadina internacionaline.	Lietuvos švietimo rusinimo politikos aprašymas; šaltinis nurodo, kad šie mokytojai turėjo diegti „rusų pradus“. Vytauto kariuomenės sudėties aprašymas.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Prieš 1348 m. Strėvos mūšį rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko buvo pašaukti į Lietuvos kariuomenę. Strėvos mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai šaudė į priešą iš lankų. XVII–XVIII a. rusai kelis kartus išvertė Stryjkovskio kroniką arba jos dalis į rusų kalbą ir ja toliau domėjosi. Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai, įsigiję nuosavybę, atsisakydavo mokėti dvasininkams dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.	1348 m. Strėvos mūšio aplinkybės. 1348 m. Strėvos mūšio pradžia; tai pateikiama kaip kronikininko Vygando nurodoma aplinkybė. Stryjkovskio kronikos recepcijos aprašymas; teiginys pateikiamas Zenono Ivinskio. Michał Baliński pateikia istorinio rašto pranešimą apie rusų ir totorių elgesį Didžiojoje Kunigaikštystėje.	Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tikslai	Rusai domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų: siekė pagrįsti tezę, kad senoji Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo rusų kultūros įtakoje arba visai rusiška valstybė.	A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje pateiktas rusų istorinių tyrinėjimų vertinimas; kalbama apie XX a. pirmosios pusės istoriografinę ir politinę interpretaciją.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

Vytauto kariuomenėje buvo lietuvių, žemaičių, vokiečių, lenkų, totorių, rusų ir valakų, todėl ji buvo internacionalinė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo būdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokiečiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama kariuomenė buvo internacionalinė. Pačių Lietuvos ir Rusijos kunigaikščių joje buvo per penkiasdešimt.

t-001vidutinis

„Rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę rusai mokytojai, kurių daugumą iš pradžių sudarė stačiatikių seminarijų auklėtiniai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nugalėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai. Be to, šios tak-

t-002vidutinis

Prieš Strėvos mūšį į Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.] jie įėjo į [stabmeldžių] žemę, kur pagal maršalo įsakymą abiejų lyčių stabmeldžiai - jauni ir seni - buvo žudomi, o kraštas ugnimi išdegintas. O [lietuvių] karalius sušaukė didelę kariuomenę, kurioje dalyvauti buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, iš Brastos, iš Vitebsko, iš Smolensko ir Polocko, ir t. t. Jie vejasi grįžtantį maršalą. Ir atsitiko Marijos Įvesdinimo dieną [1348 m. vasario 2 d. J, kad vienu metu [suėję] prie Strėvos upės susiremia mirtiname mūšyje. Stabmeldžiai mėtė į krikščionis savo ietis, rusai iš lankų ir t.t. daug vyrų ir žirgų strėlėmis sužeidė ir t. t. O [Ordino] broliai priešinasi jiems vyriškai, ir daugeliui buvo atimta gyvybė, būtent Gdansko komtūrui ir tokiam Sembos vyskupo teisėjui Jonui Lonei, su kuriuo prie vėliavos penkios dešimtys nukauta.

t-008vidutinis

Rusai XVII-XVIII a. kelis kartus vertė Stryjkovskio kroniką ar jos dalis į rusų kalbą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Įvairūs lenkų autoriai į jį pažiurėjo kaip į tipišką lenkų renesanso atstovą15 16. Bet ir rusai, kurie Kroniką ar jos dalis keliais atvejais XVII-XVIII amž. buvo išvertę į rusų kalbą (nuo jų neatsiliko ir ukrainiečiai), tebesidomi Stryjkovskiu.

t-011vidutinis

Rusai domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvos istorijos tyrinėjimas perėjo į rusų ir lenkų rankas. **Rusai** domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų. Jiems rūpėjo įrodyti, kad senovės didžioji Lietuvos kunigaikštija, kuriai priklausė didžiuliai rusų žemių plotai, buvusi rusiškos kultūros įtakoj ar net visai rusiška valstybė, kad ji tik iš vardo tebuvusi lietuviška, todėl ir istorijoje jie ieškojo argumentų šitai savo tezei paremti.

t-003vidutinis

Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai atsisakydavo dvasininkams mokėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, tuo pačiu raštu skelbiame, kad mums buvo pranešta, jog dėl šioje Didžiojoje Kunigaikštystėje mūsų valdose gyvenančių rusų ir totorių dvasiškiai patyrė didelę neteisybę, mat rusai ir totoriai, jei ar iš mūsų, ar iš mūsų tikėjimo žmonių kokiu nors būdu yra įsigiję nuosavybę, atsisako mokėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles, kurios mūsų ir kitų mūsų tikėjimo žmonių dvasininkams buvo mokamos, ir jei į svetimą dominiją nepersikeltų, mokėtų. Mes norime, kad, kokio tikėjimo jie būtų - lietuviai, rusai, maskvėnai ar totoriai - visi žmonės, kurie iš mūsų ar mūsų tikėjimą išpažįstančių valdinių cesijos ar decesijos būdu, sudarydami kontraktą ar kokią nors sutartį, įsigyja dominijos nuosavybę, 401 ## Puslapis 418 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS nostram profitentibus acquirunt, eadem onera sustineant, in possessionibus acquisitis vėl acquirendis, quae sustinuerunt ii, a quibus eas acquisiverunt, aut acquisituri sunt.

t-013vidutinis

Ivanas kaltino Aleksandrą, kad rusai verčiami atsisakyti prosenelių tikėjimo ir dėl to kai kurie ieškosi prieglobsčio Maskvoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šis, labiau geisdamas plėsti savo valdas, nei paisyti duoto žodžio bei giminystės, ryžosi galop viešai įpilti pasiuntiniams taurę nuodų, kuriuos ligi šiol virino, puoselėdamas širdyje slaptus kėslus. Be reikalo, tarė, minimos čia sutartys, kurios, tiek kartų Aleksandro sulaužytos, seniai neturinčios jokios vertės. Juk jis įsakęs Vilniaus vyskupui Vaitiekui Taborui ir P a sk elb ia A le k sa n d Smolensko Juozapui Soltarui karą nui ne kartą raginti Eleną pereiti į Romos tikėjimą; ligi šiol rūmuose nesanti pastatyta Elenos reikalams koplyčia; rusai verčiami atsisakyti prosenelių tikėjimo ir todėl kai kurie, norėdami išvengti šitokios nuodėmės, ieškosi prieglobsčio Maskvoje.

Visi teiginiai ir įrodymai (14 teiginiai, 14 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo valdovą:

Gediminas Heiraudas Zigtrigas

buvo puolamas:

Gediminas K. Ladyga Lietuviai Ukmergės batalionas Vytauto būrys asis šaulių pulko batalionas

buvo ginama:

Ivanas

buvo sąjungininkas su:

Mindaugas Pavelas Bermontas-Avalovas Kazokai Lietuviai Prūsai Kazokai Sūduviai

turėjo priklausinį:

Kapsuliniai šautuvai Dono kazokų pulkas Polockas

prekiavo su:

Lietuviai Vokiečiai Danija Vilnius Vokiečių pirkliai Vilnius

rėmė:

Mindaugas Tautvila

puolė:

P. Vivulskis Jotvingiai Lietuviai Kališo sritis Kulmas Kulmo žemė Lietuva Mogiliavas Vilnius Šklovas

priklausė:

Auksinė Orda

apgulė:

Gardino seimas Smolensko apgultis Radomas

dalyvavo mūšyje:

Rūdninkų ir Dubičių kautynės Strėvos mūšis

užėmė:

Alūksnė Kaunas Paupys Trakai Užupis Vilijandis Viljandis

gyveno:

Klaipėda Lietuva Polockas Sniečkus Vilnius

siuntė į:

Lietuva Merkinė Sluckas

surengė žygį į:

Lietuva

užkariavo:

Lietuva

valdė miestą:

Liublinas Vilnius

keliavo į:

Maskva Rusija Vilnius

Gediminas buvo valdovas ←:

Gediminas

Gediminas puolė ←:

Gediminas

Heiraudas buvo valdovas ←:

Heiraudas

Rėmė Mindaugą ←:

Mindaugas

Rėmė Tautvilą ←:

Tautvila

Dono kazokų pulkas priklausė ←:

Dono kazokų pulkas

Sąjungininkai ←:

Kazokai

Lenkai kariavo prieš ←:

Lenkai

Sąjungininkai:

Kazokai

Puolė Rusai:

Gediminas Vytauto būrys

Rusai puolė:

Vilnius

Rusai apgulė:

Radomas Smolensko apgultis

Rusai užėmė:

Alūksnė Paupys Užupis Vilijandis Viljandis

Rusai siuntė į:

Rusai kariavo prieš:

Rusai prekiavo su:

Rusai gyveno:

Rusai rėmė:

Vytauto būrys puolė ←:

Vytauto būrys

Apgulė Smolensko apgultį ←:

Užėmė Alūksnę ←:

Užėmė Paupį ←:

Apgulė Radomą ←:

Užėmė Užupį ←:

Užėmė Vilijandį ←:

Užėmė Viljandį ←:

Puolė Vilnių ←:

Puslapio nuorodos:

Aleksandras Jogailaitis Algirdas Gediminas Karalius Kazimieras Liudvikas Narbutas Mindaugas Mykolas Glinskis Tautvilas Vytautas Žygimantas Kęstutaitis N. Ulaščikas Lankai Gediminaičių dinastija Jotvingiai Kryžiuočių ordinas Lietuvių Mokslo Draugija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Livonijos ordinas Pranciškonų ordinas A. Chlapovskis A. N. Trubeckojus A. Nelepcos A. Tučkovas Aleksandras Gonsevskis Aleksandras III Aleksandras Kolčiakas Antanas Smetona Antonievičius B. Kolyška B. Žarskis Dmitrijus Donatas Malinauskas E. Doterivas E. Koso Edividas Eufimėjus Fiodoras Focijus I. Zolotarenko Ivanas Ganeckis Ivanas IV Rūstusis J. Cetuchinas J. Kubilius J. Šarauskas Jaroslavas Jonas Kalita Jonas Mačiulis-Maironis Jonas Mejenas Juozas Paliūnas-Rytas K. Dalevskis K. Ladyga Karolis Jastržembskis Kasperas Maleckis Kotryna II Liudvikas Narbutas Liudvikas Pliateris Madykas Mamšėjus Markvardas Merlinas Mykolas Borisovičius Šeina N. Judeničas Nameisis Narimantas Gediminaitis Nikolajus Arsenjevas Nogajus P. Bermontas-Avalovas P. Vivulskis Pavelas Bermontas-Avalovas Povilas Lukšys Povilas Morkūnas-Rimantas Pukuveras S. Radziševskis S. Zaskevičius Sidaravičius Sivindukas Sofija Spytekas iš Melštyno Stanislovas Augustas Poniatovskis Suchodolskis Teodozijus Teofilis Lapinskis Tigras Timūr-Kutlukas Tochtamyšas V. B. Seremetjevas V. Kapsukas-Mickevičius V. Vainauskas Vikintas Vladislovas Vaza Vytenis Zbignievas Olesnickis Zigmantas Herberšteinas E. I. Leontovičius Filotiejus Jonas Juškevičius Juozas Miliauskas Juozas Tumas K. Kantrimas Lelevelis M. Bielski M. F. Vladimirskij-Budanov M. Hruševskis M. Kromer M. Liubavskij M. Vasmeris Maironis Motiejus Valančius Rusų ir ukrainiečių istorikai Stasys Šilingas V. O. Ključevskis V. V. Antonovičius V. Zaikin Alegorinė skulptūra „Lietuvos mokykla 1864-1904“Kapsuliniai šautuvai Pistoletai-kulkosvaidžiai Vienaragis 2-asis šaulių pulko batalionas 2-oji ir 3-ioji Tautinės kavalerijos brigados Andrejaus Vlasovo armija Auksinė Orda Aukščiausioji Santarvininkių Taryba Bermontininkai Chlapovskio kariuomenė Dembinskio rinktinė Dono kazokų pulkas Gardino seimas Jono Mejeno divizija Jozefo Grabinskio Jėgerių batalionas Leibgvardijos Voluinės pėstininkų pulkas Leibgvardijos kazokų pulkas Leibgvardijos lietuviškasis pėstininkų pulkas Lietuvių Draugija Estijoje Lietuvių Suomių Draugija Lietuvos jungtinės pajėgos Lietuvos kariuomenė Maironio rinktinė Maskvos kariuomenė Maskvos kunigaikštija Mongolų imperija Napoleono kariuomenė Narvos muškietininkų pulkas Pravoslavai Prisikėlimo apygarda Pskovo muškietininkų pulkas Rusijos kariuomenė Rusų istorikai Rusų stačiatikių bažnyčia Tautų Sąjunga Tochtamišo totoriai Ukmergės batalionas Unitų bažnyčia unitai Unitų bažnyčia Vilniaus vyskupijos klierikų kolegija Vytauto būrys 1794 m. sukilimas Lietuvoje T. Kosciuškos sukilimas 1794 m. sukilimas Lietuvoje 1905 m. revoliucija Rusijoje Antrasis Panevėžio puolimas Bezdežo (Antopolio) mūšis Biržų (Medeikių) mūšis Gedimino taikos sutartis su Livonija Gelgaudo vadovaujami kariuomenės žygiai į Vilnių ir Šiaulius Gintarinės deklaracijos surašymas ir paskelbimas Rusijos Dūmoje Kristupo Radvilos Perkūno reidas Kauno bolševikų sukurstytas maištas Kijevo Jaroslavo žygis į Lietuvą ir Naugarduko įkūrimas Kosciuškos sukilimas Kražių įvykiai LLL kreipimasis į JT ir 45 pabaltijiečių memorandumas Lietuviškosios spaudos draudimas ir rusiškų raidžių įvedimas Lietuvių kariuomenės organizavimas Rusijoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir Kovo 11 Aktas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas Lietuvos reokupacija Lietuvos skriaudų viešinimo akcijos Amerikoje Lietuvos valstybės susikūrimas apie 1240 m Livonijos ordino amžinos taikos su Naugardu D. sudarymas Mongolų (totorių) invazija Mėlynųjų Vandenų mūšis Nebylus seimas Padalinamasis seimas Pirmasis Lietuvos gyventojų surašymas Radomo konfederacija Raseinių bajorų sukilimas ir Raseinių užėmimas Rusijos ir Lenkijos-Lietuvos karas Rusų valdžios sugrįžimas į Lietuvą Rūdninkų ir Dubičių kautynės Smolensko apgultis Strėvos mūšis Sukilimo numalšinimas Lietuvoje Taškento konferencijos dėl rusų kalbos stiprinimo SSRS Ulos (Čašnikų) mūšis Užpelkių kautynės Užpelkių kautynės Vilniaus išvadavimas Vilniaus pokalbiai su popiežiaus legatais dėl Lietuvos krikšto Vilniaus užėmimas Vilniaus užėmimas lenkų Vilniaus užėmimas rusų ir 17 dienų gaisras Vytauto ir Jogailos paskyrimas popiežiaus Martyno V vikariais Lietuvai ir Rusijai Vytauto sprendimas pripažinti Maskvos Focijų Kijevo metropolitu Vytauto žygis į Maskvos apylinkes ir Vosyliaus II globos prisiėmimas Šiaurės karas Želigovskio smurtas Žuvinto Palių kautynės Carinė „rusų pradų atkūrimo“ rusinimo praktika 1864-1904 m Ceremoninis valdovo sutikimas ir miesto vartų atvėrimas Imperatoriaus dvaro ceremonialo perėmimas LDK rusų žemių duoklės mokėjimas Aukso ordai Lietuviškos mokyklos prie bažnyčių ir liaudies mokymas lietuviškai Lietuvių ir lenkų kultūrinių draugijų paralelizmas, tyrimai ir viešos parodos Lietuvių kunigaikščių stačiatikybės priėmimas Rusios žemių valdyme Lietuvių raštijos lotyniškojo raidyno keitimas kirilika ir spaudos draudimas Religinė carinės valdžios prievarta prieš katalikų vienuolynus ir unitus Seimo darbų statutas ir instrukcijų saikdinimo draudimas Aš tave pasodinsiu Auksinėj Ordoj...Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikštijoje ir valdysiu visą Rusiją Be manęs nieko negali būti sprendžiama apie mane nihil de те, sine те liberum veto veto Kad tik be arklio nebūtų Lietuvos ir daugelio rusų karalium Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat sa apsuptą nusivaryti iki pat Maskvos kaip galvijus aš tave pasodinsiu Auksinėj Ordoj, o tu mane — Maskvos soste prieš vėją nepapūs turi sekti kataliką, ar katalikę „Kražių skerdynėmis“„Mindaugo Lietuvą“„Mėlynuosius Vandenis ir Baltąją pakrantę nukariavo“„Po kuo būti geriau – rusais ar vokiečiais“„Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat s „aukščiausiuoju karaliumi“„caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“„lenkų pradų naikinimo“ „istorinio pirmumo teisę“ „rusų pradų atkūrimo“„lenkų pradų naikinimo“ „rusų pradų atkūrimo“„nuo jūros iki jūros“„taikdarišką“ ir „tarpininkavimo“ misiją „tarybinės liaudies formavimasį“ „tarybinių tautų suartėjimą ir susiliejimą“„Čia nebus Lenkijos“Arkivyskupija Eistr Graždanka Kanceliarinė rašto kalba Kerzono linija baudžiavinė epocha ekonomija humanistinė istoriografija knygpalaikiai kondominiumas kultūrinė autonomija leičiai / liečiai / leišiai lenkų pradų naikinimo politika lietopisis lietopisiai lietopisis mokytojų seminarija neutralitetas otčici paliaubos pilėnai nuolatiniai karo tarnybininkai pistoletai-kulkosvaidžiai pistoletas-kulkosvaidis pradai pralotas prancūzmetis protežė rusinimas dvikalbystė rusinimas rusinimo politika rusinimas stabmeldys superarbitras tautinis atgimimas tautinė mažuma etninė kultūrinė mažuma tuteišiai vyskupo teisėjas „lenkų pradai“ „rusų pradai“Totoriai Vilniaus vyskupijos klierikų kolegija Žemaičiai Klecko mūšis Skirmanto pergalė prie Kaidanovo Vytauto tėviškės užrašymas Skirgailai Liubline Kijevas Krėva Lietuva Liublinas Luckas Lvovas Melnikas Mozyrius Naugardukas Pasveikinimo kalva Podolė Polockas Pskovas Starodubas Trakai Vilnelė Vilniaus pilys Vilnius Vitebskas Černigovas metropolitas transkripcija vietininkas

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	3	4
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	3	2
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	2	1
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	2	2
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	1	1
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	1	1
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	1	2
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	1	1