t-001vidutinis
Kultūrinė autonomija krašte apėmė lenkų kalbos vartojimą administracijoje, teismuose, švietimo sistemoje ir Vilniaus universitete.
Įrodymai (1)
Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie
zodyno irasas
kultūrinė autonomija
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Tačiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvių pažadus, o svarstant 1922 m. konstituciją partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai, suteikė mažumoms lygias teises, tačiau privilegijų neteikė, kad.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
t-002vidutinis
Paryžiaus taikos konferencijoje lietuviai žydams prižadėjo plačiausią kultūrinę autonomiją.
Įrodymai (1)
Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos \nplanų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie \ntiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją.
t-003vidutinis
Kultūrinė autonomija krašte apėmė Lietuvos Statuto galiojimą ir lenkų kalbos vartojimą savivaldoje, administracijoje, teismuose bei švietime.
Įrodymai (1)
Liko ga- lioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 102 krities administracijoje, žemutinėje teismų grandyje, švietimo sistemoje, o Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie dėstymo lenkų kalba. Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.
t-004vidutinis
Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė.
Įrodymai (1)
Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lie- tuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos. Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė. Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 4 |