zodyno irasas

kultūrinė autonomija

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kultūrinė autonomija krašte apėmė lenkų kalbos vartojimą administracijoje, teismuose, švietimo sistemoje ir Vilniaus universitete.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 102

Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie

t-002vidutinis

Paryžiaus taikos konferencijoje lietuviai žydams prižadėjo plačiausią kultūrinę autonomiją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 167

Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos \nplanų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie \ntiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją.

t-003vidutinis

Kultūrinė autonomija krašte apėmė Lietuvos Statuto galiojimą ir lenkų kalbos vartojimą savivaldoje, administracijoje, teismuose bei švietime.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 101-102

Liko ga- lioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 102 krities administracijoje, žemutinėje teismų grandyje, švietimo sistemoje, o Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie dėstymo lenkų kalba. Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.

t-004vidutinis

Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 170

Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lie- tuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos. Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė. Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti.