Santrauka
Kotryna II ir Čartoriskių sustiprėjimas. Poniatauskui grįžus namo, netrukus mirė carienė Elžbieta, caras Petras III buvo pašalintas nuo sosto ir nužudytas, ir visą valdžią paėmė Kotryna II (ji buvo ne rusė, bet Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė). Kotrynos II (1762—1796 m.) laikais Rusija jau pradėjo vadovauti ne tik rytų Europos politikai, bet ėmė kištis net į centro ir vakarų Europos konfliktus, ir jos žodis ten nusverdavo.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Karalius siūlė Kotrynai II užleisti jos vaikaičiui Konstantinui sostą, kad ji paliktų seimo padarytas reformas. |
| t-002 Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo Kotrynos II nurodytas kandidatas į Respublikos sostą ir jos statytinis. |
| t-003 Kotryna II valdė 1762-1796 m., o jos laikais Rusija pradėjo vadovauti rytų Europos politikai ir kištis į centro bei vakarų Europos konfliktus. |
| t-004 Po Petro III pašalinimo ir nužudymo valdžią Rusijoje perėmė Kotryna II, Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė. |
| t-005 Kotryna II įvykdė Respublikos padalijimus, kurių metu jos trečdalį turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai. |
| t-006 Tai lėmė, kad galindai ir jotvingiai drauge perėjo lenkų kunigaikščių, Krokuvos Boleslovo ir Kujavijos Kazimiero, protekcijon, o jie išsiuntė pranešimus apie tai popiežiui. |
| t-007 Be abejonės, po to, kai dešiniojoje Bugo pakrantėje įtvirtintose vietose stovėjo rusų įgulos ir iš savo pusės pradėjo spausti kryžiuočiai, jotvingiai vėl pasidavė Kjujavijos kunigaikščio Kazimiero globai, nes tais pačiais 1256 metais šis kunigaikštis gavo. |