Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
7 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kotryna II ir Čartoriskių sustiprėjimas. Poniatauskui grįžus namo, netrukus mirė carienė Elžbieta, caras Petras III buvo pašalintas nuo sosto ir nužudytas, ir visą valdžią paėmė Kotryna II (ji buvo ne rusė, bet Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė). Kotrynos II (1762—1796 m.) laikais Rusija jau pradėjo vadovauti ne tik rytų Europos politikai, bet ėmė kištis net į centro ir vakarų Europos konfliktus, ir jos žodis ten nusverdavo.
Patikrinti teiginiai
Karalius siūlė Kotrynai II užleisti jos vaikaičiui Konstantinui sostą, kad ji paliktų seimo padarytas reformas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tada karalius kreipėsi į Kotryną,\n siūlydamasis užleisti jos vaikaičiui Konstantinui sostą, kad tik\n ji paliktų seimo padarytąsias reformas.
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo Kotrynos II nurodytas kandidatas į Respublikos sostą ir jos statytinis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Paskutinis respublikos karalius Stanislovas Augustas Ponia\ntovskis bebuvo perdėm carės Kotrynos II-sios nurodytas kandida\ntas, jos statytinis.
Kotryna II valdė 1762-1796 m., o jos laikais Rusija pradėjo vadovauti rytų Europos politikai ir kištis į centro bei vakarų Europos konfliktus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kotrynos II (1762—1796 m.) laikais Rusija jau pradėjo vado-\n vauti ne tik rytų Europos politikai, bet ėmė kištis net į centro ir va-\n karų Europos konfliktus, ir jos žodis ten nusverdavo.
Po Petro III pašalinimo ir nužudymo valdžią Rusijoje perėmė Kotryna II, Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Poniatauskui grįžus namo, ne-\n trukus mirė carienė Elžbieta, caras Petras III buvo pašalintas\n nuo sosto ir nužudytas, ir visą valdžią paėmė Kotryna II (ji\n buvo ne rusė, bet Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė).
Kotryna II įvykdė Respublikos padalijimus, kurių metu jos trečdalį turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo «nebylių\nseimo » (1717) į tolimą perspektyvą užmestos Petro politikos vaisius\nir buvo carienės Kotrynos II-sios pravesti padalinimai respublikos,\nkurios trečdalį ji turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai.
Tai lėmė, kad galindai ir jotvingiai drauge perėjo lenkų kunigaikščių, Krokuvos Boleslovo ir Kujavijos Kazimiero, protekcijon, o jie išsiuntė pranešimus apie tai popiežiui.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Be to, 1253 metų kryžiuočių kampanijos tikslas bu vo pirmiausia nusiaubti Bartą ir Galindą. Tai lėmė, kad galindai ir jotvingiai drauge perėjo lenkų kunigaikščių, Krokuvos Boleslovo ir Kujavijos Kazimiero, protekcijon, o jie išsiuntė pranešimus apie tai popiežiui. Iš to atsira do 1253 metų bulė, kuri leido kunigaikščiams priimti sau goti ir globoti pagonių gentis, jei jos geranoriškai ir be mažiausios prievartos priims krikščionių tikėjimą; šioje bulėje buvo sąlyga, kad teisė atversti užsispyrusius pa gonis su kalavijais priklauso vokiečių ordino riteriams, lenkų kunigaikščiai neturi į tai įsipainioti nei išplėtoti savo valdžią žemėse, kurios įėjo į naujų diecezijų ribas; be kita ko, popiežius garantavo kunigaikščiams valdžią savanoriškai pasiduodančiose žemėse ir gentyse nuo bet kokių tolesnių kryžiuočių pretenzijų1.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |