Santrauka
Sąvoka žymi vietinę savivardystę ir kalbinės tapatybės būklę pietryčių Lietuvoje, kur dvikalbystės ir slavizacijos procesai nesutapo su aiškia baltarusiška etnine savimone.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: tuteišių, tuteišiais.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios pietryčių Lietuvos kalbinės tapatybės kontekstas
Reikšmė iš konteksto
Iš konteksto tuteišiai reiškia žmones, laikiusius save čiabuviais; taip pat minimos žmonių vadintos tuteišių kalbos.
Vartojimas
Vartojama kalbant apie etninės Lietuvos pietryčių dalies kalbines ir savimonės permainas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Rytiniuose ir pietrytiniuose lietuviško ploto pakraščiuose dalis gyventojų save laikė čiabuviais, arba tuteišiais. | c-001 | |
| t-004 Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraščiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais). | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rytiniuose ir pietrytiniuose lietuviško ploto pakraščiuose dalis gyventojų save laikė čiabuviais, arba tuteišiais.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1819 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirtas ir Kuršo (Kurliandijos) gubernijai perduotas siauras Lietuvos pajūrio ruožas – Palangos ir Šventosios apylinkės. Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gu- bernijos šiaurinis pakraštys. Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraš- čiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraščiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraš- čiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais). Mat baltarusių šnekta pragma- tiniu požiūriu buvo patogesnė, nes leido suprasti ir lenkiškai kalbančius ponus bei kunigus, ir rusų valdžios atstovus. Didesnį pagreitį šis procesas įgis XIX a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |