Santrauka
Sąvoka žymi vietinę savivardystę ir kalbinės tapatybės būklę pietryčių Lietuvoje, kur dvikalbystės ir slavizacijos procesai nesutapo su aiškia baltarusiška etnine savimone.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: tuteišių, tuteišiais.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios pietryčių Lietuvos kalbinės tapatybės kontekstas
Reikšmė iš konteksto
Iš konteksto tuteišiai reiškia žmones, laikiusius save čiabuviais; taip pat minimos žmonių vadintos tuteišių kalbos.
Vartojimas
Vartojama kalbant apie etninės Lietuvos pietryčių dalies kalbines ir savimonės permainas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Rytiniuose ir pietrytiniuose lietuviško ploto pakraščiuose dalis gyventojų save laikė čiabuviais, arba tuteišiais. |
| t-002 Tuteišiais vadinti rytinių ir pietrytinių lietuviškų žemių gyventojai, praradę lietuvio, bet neįgiję baltarusio etninės savimonės. |
| t-003 Tuteišiais vadinti rytinių ir pietrytinių lietuviškų žemių gyventojai, praradę lietuvio, bet neįgiję baltarusio etninės savimonės. |