Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

tuteišiai

2 teiginiai3 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Rytiniuose ir pietrytiniuose lietuviško ploto pakraščiuose dalis gyventojų save laikė čiabuviais, arba tuteišiais.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100

1819 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirtas ir Kuršo (Kurliandijos) gubernijai perduotas siauras Lietuvos pajūrio ruožas – Palangos ir Šventosios apylinkės. Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gubernijos šiaurinis pakraštys. Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraščiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais).
t-002vidutinis

Tuteišiais vadinti rytinių ir pietrytinių lietuviškų žemių gyventojai, praradę lietuvio, bet neįgiję baltarusio etninės savimonės.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100

Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraščiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais). Mat baltarusių šnekta pragmatiniu požiūriu buvo patogesnė, nes leido suprasti ir lenkiškai kalbančius ponus bei kunigus, ir rusų valdžios atstovus. Didesnį pagreitį šis procesas įgis XIX a.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100

Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gubernijos šiaurinis pakraštys. Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraščiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais). Mat baltarusių šnekta pragmatiniu požiūriu buvo patogesnė, nes leido suprasti ir lenkiškai kalbančius ponus bei kunigus, ir rusų valdžios atstovus.