Kristupas Radvila Perkūnas

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau tai buvo geriausi kariai, kuriuos tuo metu buvo galima surinkti. Greta didžiojo etmono M. Radvilos buvo jo šešiolikmetis sūnus Kristupas Radvila, vėliau tapęs didžiuoju etmonu ir vadintas Perkūnu, lauko etmonas Grigalius Chodkevičius, būsimasis lauko etmonas Romanas Sanguška, būsimasis Livonijos etmonas Jonas Chodkevičius ir daugelis kitų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Birželio 2-3 d. LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas pasiuntė rotmistrą Joną Sicinskį su daliniu, kuris sudavė antrą smūgį K. Carlsono Gyllenhielmo kariams.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

o Lietuvos kariuomenės vadas Jonas J. Katkevičius teturėjo vos apie 4.600 karių (jų tarpe lenkų tebuvo vos 300), todėl negalėjo spirtis. Neprisišaukdamas pagalbos, jis net atsisakė nuo savo pareigų, ir vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis, kuriam padėjo sūnus, lauko hetmonas Kristupas, pramintas Perkūnu.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Jo karinis talentas išryškėjo Livonijos kare su Rusija (1558-1583 m.), ypač užimant Polocko tvirtovę. 1581 m. su nedidele lietuvių kariuomene jis pasiekė Volgos aukštupį ir prie Šelonės upės, ties Mstislavliu, Mogiliavu, Šklovu jis sumušė rusų kariuomene.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Apskritai didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno liuteronų bendruomenės, būdamos integrali savųjų miestų gyvenimo dalis, Lietuvos visuomenėje buvo tarsi atskiros salos, liuteronai nesukūrė Lietuvos liuteronų bažnytinės organizacijos, kaip tai padarė evangelikai reformatai, dar vadinami kalvinais. Tiesa, Kauno liuteronai kviečiami neatsisakydavo dalyvauti liuteronų ir kalvinų susiėjimuose, kaip antai 1585 m. Kristupo Radvilos Perkūno Vilniuje sukviestame abiejų protestantų tikėjimų teologų pasitarime, kuriuo buvo siekiama suartinti kalvinus ir liuteronus.

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Nedidelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, kurios sudėtyje buvo negausūs Lenkijos daliniai, negalėjo sustabdyti priešo veržimosi. Nesulaukęs paramos, atsisakė kariuomenės vado pareigų Jonas Chodkevičius. Jo vietą užėmė Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis, jam talkino jo sūnus lauko etmonas Kristupas Radvila Perkūnas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Mikalojus Rudasis, paskui — jo sūnus Kristupas Perkūnas († 1603 m.), po jo — jo sūnus Jonušas (rokošininkas — † 1620 m.), vėliau—kitas sūnus Kristupas († 1640 m.) ir pagaliau — šio sūnus Jonušas, — tas pats, kurs 1655 m. padarė sutartį su Švedais.