Santrauka
Neprisišaukdamas pagalbos, jis net atsisakė nuo savo pareigų, ir vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis, kuriam padėjo sūnus, lauko hetmonas Kristupas, pramintas Perkūnu. Kristupas I Radvila Perkūnas, Mikalojaus R. Mikalojus Rudasis, paskui — jo sūnus Kristupas Perkūnas († 1603 m.), po jo — jo sūnus Jonušas (rokošininkas — † 1620 m.), vėliau—kitas sūnus Kristupas († 1640 m.) ir pagaliau — šio sūnus Jonušas, — tas pats, kurs 1655 m. padarė sutartį su Švedais.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Kristupas Radvila Perkūnas po Mikalojaus Radvilos Rudojo buvo vienas iš biržiečių Radvilų, vadovavusių Lietuvos protestantams. |
| t-002 Šešiolikmetis Kristupas Radvila Perkūnas buvo tarp karių greta didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos. |
| t-003 Birželio 2-3 d. LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas pasiuntė Jono Sicinskio dalinį prieš K. Carlsono Gyllenhielmo karius. |
| t-004 Lauko hetmonas Kristupas Radvila Perkūnas padėjo vyriausiuoju vadu paskirtam Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam. |
| t-005 Kristupas Radvila Perkūnas pasiekė Volgos aukštupį ir prie Šelonės upės, ties Mstislavliu, Mogiliavu, Šklovu jis sumušė rusų kariuomene. |