Formulė „nuo jūros iki jūros“ nusako didelės Lenkijos planą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Ištraukoje šis planas siejamas su Prancūzijos laikysena ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo sunkumais po Pirmojo pasaulinio karo.
Kovos veiksmai su raudonaisiais baigėsi jų išstūmimu iš Lietuvos 1919 m. vasarą, rudenį sumušta ir keista Pavelo Bermonto-Avalovo (Pavel Bermondt-Avalov) vadovaujama rusų ir vokiečių kariuomenė (bermontininkai), formaliai pavaldi rusų baltųjų generolui Aleksandrui Kolčiakui. Iš jų paimtas karo grobis svariai papildė Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Lietuvos pripažinimo reikalai nejudėjo į priekį, daugybė durų jai buvo užtrenktos, nes Prancūzija palaikė didelės Lenkijos „nuo jūros iki jūros“ (nuo Baltijos iki Juodosios) planą, ypač Rusijos iširimo atveju.
Kovos veiksmai su raudonaisiais baigėsi jų išstūmimu iš Lietuvos 1919 m. vasarą, rudenį sumušta ir keista Pavelo Bermonto-Avalovo (Pavel Bermondt-Avalov) vadovaujama rusų ir vokiečių kariuomenė (bermontininkai), formaliai pavaldi rusų baltųjų generolui Aleksandrui Kolčiakui. Iš jų paimtas karo grobis svariai papildė Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Lietuvos pripažinimo reikalai nejudėjo į priekį, daugybė durų jai buvo užtrenktos, nes Prancūzija palaikė didelės Lenkijos „nuo jūros iki jūros“ (nuo Baltijos iki Juodosios) planą, ypač Rusijos iširimo atveju.
Iš jų paimtas karo grobis svariai papildė Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Lietuvos pripažinimo reikalai nejudėjo į priekį, daugybė durų jai buvo užtrenktos, nes Prancūzija palaikė didelės Lenkijos „nuo jūros iki jūros“ (nuo Baltijos iki Juodosios) planą, ypač Rusijos iširimo atveju. Pagei- daujama Lenkijos ir Lietuvos federacija niekaip nesilipdė, paaiškėjo, kad lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnėse etnografinėse ribose.
Kovos veiksmai su raudonaisiais baigėsi jų išstūmimu iš Lietuvos 1919 m. vasarą, rudenį sumušta ir keista Pavelo Bermonto-Avalovo (Pavel Bermondt-Avalov) vadovaujama rusų ir vokiečių kariuomenė (bermontininkai), formaliai pavaldi rusų baltųjų generolui Aleksandrui Kolčiakui. Iš jų paimtas karo grobis svariai papildė Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Lietuvos pripažinimo reikalai nejudėjo į priekį, daugybė durų jai buvo užtrenktos, nes Prancūzija palaikė didelės Lenkijos „nuo jūros iki jūros“ (nuo Baltijos iki Juodosios) planą, ypač Rusijos iširimo atveju.