Vieta

Merkinė

18 teiginių15 įrašų9 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, prie kelių A4 Vilnius–Senoji Varėna–Gardinas , 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė ir 133 Merkinė–Leipalingis sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Seniūnijos centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. Miestelio istorinė dalis paskelbta urbanistikos paminklu. Merkinė garsėja gastronomijos turizmu, juodosios keramikos amatais, istorijos ir gamtos paminklų gausa.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Merkinė – Lietuvos istorijos vieta, minima religiniuose, politiniuose ir kariniuose pasakojimuose. Prieš įkuriant Vilniaus vyskupiją, Jogaila čia lankėsi ir sukvietęs vietos bei apylinkių žmones mokė juos tikėjimo tiesų bei krikštijo. Vėliau Merkinė buvo svarbi kelionių kryptis: Vytautas ir Jogaila iš jos Nemunu keliavo į Kauną, o miestas priklausė lietuviškųjų žemių miestams, mokėjusiems po 40 kapų grašių. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis visą Gardino apskritį iki Merkinės paliko Lenkijos pusėje. Ypač dramatiškas jos istorijos epizodas – 1945 m. gruodžio 15 d. puolimas, kai Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pasitaręs su Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, sutelkė apylinkių partizanus pulti miestelį, o vėliau būriai iš jo atsitraukė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Merkinės apylinkių topografinis žemėlapis, 1855 m.Žiūrėti galerijoje
Adolfas Ramanauskas-VanagasJogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Jonas iš ZabrežjėsKaralius Kazimieras (1483 m.privilegijos davėjas)Vladislovas JogailaMerkinės puolimas (1945 m. gruodžio15 d.)Merkinės batalionasRusaiVilniusMerkinė

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • Merkinė šaltinyje minima tarp didesnių Lietuvos miestelių.
  • Vytauto Didžiojo ir Jogailos kelionės bei krikšto kampanijos aprašyme, prieš Vilniaus vyskupijos įkūrimą.
Aplinka
  • Nuo Gardino link Merkinės besitęsė miškų masyvas; šaltinio autoriaus teigimu, dešinysis Nemuno aukštupio krantas šiame plote buvo ištisai lietuvių gyvenamas.
  • Zenono Ivinskio Lietuvos istorijos pasakojime apie laikotarpį iki Vytauto Didžiojo mirties.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Merkinėje buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami vietiniai bei aplinkinių vietovių žmonės.
  • Merkinė buvo naudojama kaip vieta, kurioje seniūnas organizavo kasėjų atvykimą kasti užtvankų.
  • Jogailos apsilankymo Merkinėje aprašymas prieš Vilniaus vyskupijos įkūrimą.
  • 1714 m. rudens įvykių aprašymas; kasėjai Merkinėje darbo turėjo nuolat.
Infrastruktūra
  • Merkinėje buvo kasamos užtvankos.
  • 1714 m. rudens aprašyme nurodoma, kad seniūnas organizavo keturių kasėjų atvykimą į Merkinę užtvankoms kasti.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-211773vidutinis

Voložino kunigaikščiai buvo pasiųsti į Merkinę nužudyti Kazimiero.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Ir siunčia kunigaikštis Mykoliukas Voložino kunigaikščius į Merkinę su penkiais šimtais ginkluotų raitelių prieš didįjį kunigaikštį Kazimierą, kėsindamasis didįjį kunigaikštį Kazimierą nužudyti ir užimti sostą.
t-001vidutinis

1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis visą Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Suvalkų derybos pasibaigė susitarimu, kurį abi šalys pasirašė 1920 metų spalių mėn. 7 d. Ta sutartis, nespręsdama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų krašte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiausioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno — visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų (prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pusėje.
t-003aukstas

Prieš Vilniaus vyskupijos įkūrimą Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo ir krikštijami.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą. Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamokius juos tikėjimo tiesų, krikštijami.
t-009aukstas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pasitaręs su Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vanagas, pasitaręs su A apygardos vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinės miestelį, atkeršijant už kovos draugų žūtį. Dainavos apygardos ## Puslapis 233 Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) Būsimasis Dzūkijos partizanų vadas gimė mažažemių dzūkų ūkininkų šeimoje.
t-010vidutinis

Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo partizanų būriai pamažu atsitraukė iš miestelio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Antrasis būrys be įsakymo MERKINĖS PUOLIMAS 1945 m. gruodžio 15 d. dalyvavę būriai ir pamažu atsitraukė iš miestelio. Stipriai nukentėjęs priešas atsitraukiančių partizanų nepersekiojo. Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės NKVD kariams ir stribams. Tačiau jie ## Puslapis 235 LIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA 1949 m.
t-013aukstas

Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau pasiekė Aukokalnį prie Betygalos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
t-016vidutinis

Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kijevas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gardinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Visi teiginiai ir įrodymai (18 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:
turėjo priklausinį:
buvo siuntimo vieta:

Šaltinių sąrašas