Merkinė

Santrauka

Merkinė šiame šaltinyje minima kaip Jogailos krikšto kelionės miestelis ir kaip žygio Nemunu į Kauną pradžios taškas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-007 Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.		c-001
t-008 1413 m. rudenį Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną su kunigija ir diduomene.		c-002
t-009 1945 m. Merkinės puolimas buvo pasiūlytas kaip keršto priešui veiksmas.		c-003
t-010 Vanagas, pasitaręs su A apygardos vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinės miestelį, atkeršijant už kovos draugų žūtį.		c-004
t-011 Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo partizanų būriai pamažu atsitraukė iš miestelio.		c-005
t-012 Nuo Gardino link Merkinės besitęsęs Nemuno aukštupio dešiniojo kranto miškų masyvas buvo ištisai lietuvių gyvenamas.		c-006
t-013 Jogaila aplankė Merkinę, kur sukvietus vietinius ir apylinkių žmones jie buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.		c-007
t-014 Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau pasiekė Aukokalnį prie Betygalos.		c-008
t-015 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis visą Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.		c-009
t-016 Karaliaus Aleksandro testamento liudytojų sąraše Jonas iš Zabrežjės įvardytas Merkinės laikytoju.		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą. Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo­ kius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyven­ tas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių krikštyti kunigai ir vienuoliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1413 m. rudenį Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną su kunigija ir diduomene.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tačiau Vytautas dar dvejus metus už­ truko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1945 m. Merkinės puolimas buvo pasiūlytas kaip keršto priešui veiksmas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nutarėme priešui atkeršyti. Pasiūliau pulti Merkinę.

MERKINĖS PUOLIMAS 1945

netrukus buvo paskelbta mobilizacija į sovietų kariuomenę, visuomenė ap- sisprendė netarnauti okupantų ka- AC riuomenėje, kaip netarnavo ir ae até vokiečiams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vanagas, pasitaręs su A apygardos vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinės miestelį, atkeršijant už kovos draugų žūtį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vanagas, pasitaręs su A apygar- dos vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų da- linius ir pulti Merkinės miestelį, at- keršijant už kovos draugų žūtį.

Dainavos apygardos

Puslapis 233

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

(1918-1957)

Būsimasis Dzūkijos partizanų vadas gimė mažažemių dzūkų ūkininkų šeimoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo partizanų būriai pamažu atsitraukė iš miestelio.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Antrasis būrys be įsakymo

MERKINĖS PUOLIMAS 1945 m. gruodžio 15 d.

dalyvavę būriai ir pamažu atsitraukė

iš miestelio. Stipriai nukentėjęs priešas

atsitraukiančių partizanų nepersekiojo. Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis

sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės

NKVD kariams ir stribams. Tačiau jie

Puslapis 235

LIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA

1949 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Nuo Gardino link Merkinės besitęsęs Nemuno aukštupio dešiniojo kranto miškų masyvas buvo ištisai lietuvių gyvenamas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dešinysis Nemuno aukštupio krantas, kurio plote nuo Gardino link Merkinės tęsėsi miškų masyvas, buvo ištisai lietuvių gyvena­ mas. Tai parodo, be kitko, iki pat dabar gudiškai kalbančiųjų plote, arti Nemuno, išlikusi lietuvių kalbos sala — Lazūnai (į rytus nuo Lydos).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Jogaila aplankė Merkinę, kur sukvietus vietinius ir apylinkių žmones jie buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo­ kius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyven­ tas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių krikštyti kunigai ir vienuoliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau pasiekė Aukokalnį prie Betygalos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis visą Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Suvalkų derybos pasibaigė susitarimu, kurį abi ša- lys pasirašė 1920 metų spalių mėn. 7 d. Ta sutartis, nespręs- dama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų kraš- te, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiau- sioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno — visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų

(prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pu- sėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Karaliaus Aleksandro testamento liudytojų sąraše Jonas iš Zabrežjės įvardytas Merkinės laikytoju.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ten pat dalyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje tėvui ir Vilniaus vyskupui Albertui, didingiesiems ir prakilniesiems LDK didžiajam maršalkai, Trakų vaivadai Jonui iš Zabrežjės, Merkinės laikytojui, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai, Glins- ko kunigaikščiui Mykolui, Polocko laikytojui Stanislovui Hle- bavičiui, Kauno laikytojui, mūsų maršalkai ir jos šviesybės rūmininkui Albertui Janavičiui, apaštališkojo sosto protono- taro, Vilniaus prepozito ir Vroclavo scholasto, garbingojo Erazmo, dalyvavusio sprendime, ranka.

Puslapis 384

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS KARALIAUS ALEKSANDRO TESTAMENTAS 1506 METAI (Iš Dogelio rankraščių buv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai