1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis visą Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
Suvalkų derybos pasibaigė susitarimu, kurį abi ša-\nlys pasirašė 1920 metų spalių mėn. 7 d. Ta sutartis, nespręs-\ndama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų kraš-\nte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiau-\nsioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno\n— visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų\n\n(prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pu-\nsėje.
Karaliaus Aleksandro testamento liudytojų sąraše Jonas iš Zabrežjės įvardytas Merkinės laikytoju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 383-384
Ten pat dalyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje tėvui\nir Vilniaus vyskupui Albertui, didingiesiems ir prakilniesiems\nLDK didžiajam maršalkai, Trakų vaivadai Jonui iš Zabrežjės,\nMerkinės laikytojui, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai, Glins-\nko kunigaikščiui Mykolui, Polocko laikytojui Stanislovui Hle-\nbavičiui, Kauno laikytojui, mūsų maršalkai ir jos šviesybės\nrūmininkui Albertui Janavičiui, apaštališkojo sosto protono-\ntaro, Vilniaus prepozito ir Vroclavo scholasto, garbingojo\nErazmo, dalyvavusio sprendime, ranka.\n\n## Puslapis 384\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nKARALIAUS ALEKSANDRO TESTAMENTAS\n1506 METAI\n(Iš Dogelio rankraščių buv.
Prieš Vilniaus vyskupijos įkūrimą Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo ir krikštijami.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į\nrytų Lietuvą. Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius,\nkaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k.,\nkur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo\nkius juos tikėjimo tiesų, krikštijami.
Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo jame dalyvavę partizanų būriai pamažu atsitraukė iš Merkinės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 234-235
Antrasis būrys be įsakymo\n\nMERKINĖS PUOLIMAS 1945 m. gruodžio 15 d.\n\ndalyvavę būriai ir pamažu atsitraukė\n\niš miestelio. Stipriai nukentėjęs priešas\n\natsitraukiančių partizanų nepersekiojo.\nKautynių metu iš Alytaus rusai trimis\n\nsunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės\n\nNKVD kariams ir stribams. Tačiau jie\n\n## Puslapis 235\n\nLIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA\n\n1949 m.
Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius,\nkaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k.,\nkur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo\nkius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyven\ntas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių\nkrikštyti kunigai ir vienuoliai.
1503 m. Vilniuje duotame dokumente Jonas iš Zabrežjės minimas kaip Merkinės laikytojas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 383-384
Ten pat dalyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje tėvui\nir Vilniaus vyskupui Albertui, didingiesiems ir prakilniesiems\nLDK didžiajam maršalkai, Trakų vaivadai Jonui iš Zabrežjės,\nMerkinės laikytojui, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai, Glins-\nko kunigaikščiui Mykolui, Polocko laikytojui Stanislovui Hle-\nbavičiui, Kauno laikytojui, mūsų maršalkai ir jos šviesybės\nrūmininkui Albertui Janavičiui, apaštališkojo sosto protono-\ntaro, Vilniaus prepozito ir Vroclavo scholasto, garbingojo\nErazmo, dalyvavusio sprendime, ranka.\n\n## Puslapis 384\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nKARALIAUS ALEKSANDRO TESTAMENTAS\n1506 METAI\n(Iš Dogelio rankraščių buv.
1413 m. rudenį Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną su kunigija ir diduomene.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni\ngijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir\nja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios\nvietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
1945 m. Merkinės puolimas buvo pasiūlytas kaip keršto priešui veiksmas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 232
Nutarėme priešui atkeršyti. Pasiūliau pulti Merkinę. MERKINĖS PUOLIMAS 1945 netrukus buvo paskelbta mobilizacija į sovietų kariuomenę, visuomenė ap- sisprendė netarnauti okupantų ka- AC riuomenėje, kaip netarnavo ir ae até vokiečiams.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pasitaręs su Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 232-233
Vanagas, pasitaręs su A apygar-\ndos vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu,\nnutarė sutelkti apylinkių partizanų da-\nlinius ir pulti Merkinės miestelį, at-\nkeršijant už kovos draugų žūtį.\n\nDainavos apygardos\n\n## Puslapis 233\n\nAdolfas Ramanauskas-Vanagas\n\n(1918-1957)\n\nBūsimasis Dzūkijos partizanų vadas gimė mažažemių\ndzūkų ūkininkų šeimoje.
Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo partizanų būriai pamažu atsitraukė iš miestelio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 234-235
Antrasis būrys be įsakymo\n\nMERKINĖS PUOLIMAS 1945 m. gruodžio 15 d.\n\ndalyvavę būriai ir pamažu atsitraukė\n\niš miestelio. Stipriai nukentėjęs priešas\n\natsitraukiančių partizanų nepersekiojo.\nKautynių metu iš Alytaus rusai trimis\n\nsunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės\n\nNKVD kariams ir stribams. Tačiau jie\n\n## Puslapis 235\n\nLIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA\n\n1949 m.
1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
Suvalkų derybos pasibaigė susitarimu, kurį abi ša-\nlys pasirašė 1920 metų spalių mėn. 7 d. Ta sutartis, nespręs-\ndama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų kraš-\nte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiau-\nsioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno\n— visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų\n\n(prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pu-\nsėje.
Jogaila aplankė Merkinę, kur sukvietus vietinius ir apylinkių žmones jie buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius,\nkaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k.,\nkur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo\nkius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyven\ntas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių\nkrikštyti kunigai ir vienuoliai.
Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau pasiekė Aukokalnį prie Betygalos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni\ngijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir\nja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
Nuo Gardino link Merkinės besitęsęs Nemuno aukštupio dešiniojo kranto miškų masyvas buvo ištisai lietuvių gyvenamas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 133
Dešinysis Nemuno aukštupio krantas, kurio plote nuo Gardino link Merkinės tęsėsi miškų masyvas, buvo ištisai lietuvių gyvena mas. Tai parodo, be kitko, iki pat dabar gudiškai kalbančiųjų plote, arti Nemuno, išlikusi lietuvių kalbos sala — Lazūnai (į rytus nuo Lydos).
Narbutas rašė matęs prie Merkinės valstiečio rastą aukso žiedą su raudonu akmeniu, gaidžiu skyde ir raidžių ženklais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 407
IV lentelė, 28-asis piešinys. Mačiau aukso žiedą su raudo\nnu akmeniu, valstiečio rastą prie Merkinės. Jo skyde gaidys su\npridėtu kažkokiu ženklu, panašiu į biarmišką raidę Pej, arba P.\nVirš skydo tarytum kita tos abėcėlės raidė - Mena, arba M;\nžiedo auksakalio darbas labai gražus, graviravimas grubus ir\ntarsi demonstruojantis pirmą raižytojo gabumų išmėginimą,\nbet išrėžta labai giliai.
Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 389
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Ratu einantis užrašas perskaitomas; kai dėl herbo įvedimo datos, atrodo, įtikėtina, kad tai buvo 1325 metais, taigi dar stabmel dystės laikais; todėl pasitvirtina mūsų spėjimas, kad tai milži nas Alcis laikui bėgant virto šventuoju Kristupu. Antrame ant spaude, prispaustame šalia šito, skyde yra Vytis po karūna; apačioje - Radvilų herbas Trimitai*. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio di džiajame antspaude, įspaustame vaške ir prikabintame prie autentiško 1436 metų rašto (mačiau tikslų antspaudo piešinį), yra keturi herbiniai skydai; viename, kurį kaire ranka laiko kunigaikštis, sėdintis soste su kalaviju dešinėje rankoje, pa vaizduotas Lietuvos Vytis; tai visos Lietuvos herbas.