1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis visą Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
Suvalkų derybos pasibaigė susitarimu, kurį abi šalys pasirašė 1920 metų spalių mėn. 7 d. Ta sutartis, nespręsdama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų krašte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiausioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno — visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų (prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pusėje.
Karaliaus Aleksandro testamento liudytojų sąraše Jonas iš Zabrežjės įvardytas Merkinės laikytoju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 383-384
Ten pat dalyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje tėvui ir Vilniaus vyskupui Albertui, didingiesiems ir prakilniesiems LDK didžiajam maršalkai, Trakų vaivadai Jonui iš Zabrežjės, Merkinės laikytojui, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai, Glinsko kunigaikščiui Mykolui, Polocko laikytojui Stanislovui Hlebavičiui, Kauno laikytojui, mūsų maršalkai ir jos šviesybės rūmininkui Albertui Janavičiui, apaštališkojo sosto protonotaro, Vilniaus prepozito ir Vroclavo scholasto, garbingojo Erazmo, dalyvavusio sprendime, ranka. ## Puslapis 384 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS KARALIAUS ALEKSANDRO TESTAMENTAS 1506 METAI (Iš Dogelio rankraščių buv.
Prieš Vilniaus vyskupijos įkūrimą Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo ir krikštijami.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą. Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamokius juos tikėjimo tiesų, krikštijami.
Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo jame dalyvavę partizanų būriai pamažu atsitraukė iš Merkinės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 234-235
Antrasis būrys be įsakymo MERKINĖS PUOLIMAS 1945 m. gruodžio 15 d. dalyvavę būriai ir pamažu atsitraukė iš miestelio. Stipriai nukentėjęs priešas atsitraukiančių partizanų nepersekiojo. Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės NKVD kariams ir stribams. Tačiau jie ## Puslapis 235 LIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA 1949 m.
Jogaila aplankė Merkinę, kur vietiniai ir apylinkių žmonės buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamokius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyventas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių krikštyti kunigai ir vienuoliai.
1503 m. Vilniuje duotame dokumente Jonas iš Zabrežjės minimas kaip Merkinės laikytojas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 383-384
Ten pat dalyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje tėvui ir Vilniaus vyskupui Albertui, didingiesiems ir prakilniesiems LDK didžiajam maršalkai, Trakų vaivadai Jonui iš Zabrežjės, Merkinės laikytojui, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai, Glinsko kunigaikščiui Mykolui, Polocko laikytojui Stanislovui Hlebavičiui, Kauno laikytojui, mūsų maršalkai ir jos šviesybės rūmininkui Albertui Janavičiui, apaštališkojo sosto protonotaro, Vilniaus prepozito ir Vroclavo scholasto, garbingojo Erazmo, dalyvavusio sprendime, ranka. ## Puslapis 384 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS KARALIAUS ALEKSANDRO TESTAMENTAS 1506 METAI (Iš Dogelio rankraščių buv.
1413 m. rudenį Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną su kunigija ir diduomene.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
1945 m. Merkinės puolimas buvo pasiūlytas kaip keršto priešui veiksmas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 232
Nutarėme priešui atkeršyti. Pasiūliau pulti Merkinę. MERKINĖS PUOLIMAS 1945 netrukus buvo paskelbta mobilizacija į sovietų kariuomenę, visuomenė apsisprendė netarnauti okupantų kaAC riuomenėje, kaip netarnavo ir ae até vokiečiams.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pasitaręs su Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 232-233
Vanagas, pasitaręs su A apygardos vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, nutarė sutelkti apylinkių partizanų dalinius ir pulti Merkinės miestelį, atkeršijant už kovos draugų žūtį. Dainavos apygardos ## Puslapis 233 Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) Būsimasis Dzūkijos partizanų vadas gimė mažažemių dzūkų ūkininkų šeimoje.
Po 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimo partizanų būriai pamažu atsitraukė iš miestelio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 234-235
Antrasis būrys be įsakymo MERKINĖS PUOLIMAS 1945 m. gruodžio 15 d. dalyvavę būriai ir pamažu atsitraukė iš miestelio. Stipriai nukentėjęs priešas atsitraukiančių partizanų nepersekiojo. Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės NKVD kariams ir stribams. Tačiau jie ## Puslapis 235 LIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA 1949 m.
1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartis Gardino apskritį iki Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko Lenkijos pusėje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
Suvalkų derybos pasibaigė susitarimu, kurį abi šalys pasirašė 1920 metų spalių mėn. 7 d. Ta sutartis, nespręsdama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų krašte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiausioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno — visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų (prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pusėje.
Jogaila aplankė Merkinę, kur sukvietus vietinius ir apylinkių žmones jie buvo mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamokius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyventas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių krikštyti kunigai ir vienuoliai.
Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau pasiekė Aukokalnį prie Betygalos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
Nuo Gardino link Merkinės besitęsęs Nemuno aukštupio dešiniojo kranto miškų masyvas buvo ištisai lietuvių gyvenamas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 133
Dešinysis Nemuno aukštupio krantas, kurio plote nuo Gardino link Merkinės tęsėsi miškų masyvas, buvo ištisai lietuvių gyvenamas. Tai parodo, be kitko, iki pat dabar gudiškai kalbančiųjų plote, arti Nemuno, išlikusi lietuvių kalbos sala — Lazūnai (į rytus nuo Lydos).
Narbutas rašė matęs prie Merkinės valstiečio rastą aukso žiedą su raudonu akmeniu, gaidžiu skyde ir raidžių ženklais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 407
IV lentelė, 28-asis piešinys. Mačiau aukso žiedą su raudonu akmeniu, valstiečio rastą prie Merkinės. Jo skyde gaidys su pridėtu kažkokiu ženklu, panašiu į biarmišką raidę Pej, arba P. Virš skydo tarytum kita tos abėcėlės raidė - Mena, arba M; žiedo auksakalio darbas labai gražus, graviravimas grubus ir tarsi demonstruojantis pirmą raižytojo gabumų išmėginimą, bet išrėžta labai giliai.
Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 389
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kijevas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gardinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Merkinėje darbo turėjo kasėjai ir buvo organizuojamas jų atvykimas kasti užtvankų.
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
PDF 32
Kasėjai Merkinėje darbo turėjo nuolat, nes 17 14 m. rudenį seniūnas vėl organizavo keturių kasėjų atvykimą į Merkinę kasti užtvankų, o jiems padėti dar turėjo žmonės iš Ilgų124.
Voložino kunigaikščiai buvo pasiųsti į Merkinę nužudyti Kazimiero.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 130
Ir siunčia kunigaikštis Mykoliukas Voložino kunigaikščius į Merkinę su penkiais šimtais ginkluotų raitelių prieš didįjį kunigaikštį Kazimierą, kėsindamasis didįjį kunigaikštį Kazimierą nužudyti ir užimti sostą.