t-007aukstas
Totoriai nuniokojo Vengriją ir Lenkiją.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
22. Apie Vengrijos ir Lenkijos nusiaubimą Tais pačiais metais596 totoriai nuniokojo Vengriją ir Lenkiją (Ptol. 21,34).
Vieta
Lenkija
93 teiginiai97 įrašai153 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Lenkija (lenk. Polska; oficialiai Lenkijos Respublika, lenk. Rzeczpospolita Polska) – valstybė Vidurio Europoje. Vakaruose ji ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina ir Baltarusija, šiaurėje – su Lietuva ir Rusijos Federacijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Sostinė ir didžiausias miestas – Varšuva. Kiti didieji miestai yra Krokuva, Vroclavas, Lodzė, Poznanė, Gdanskas, Ščecinas, Bydgoščius, Liublinas ir Balstogė.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Lenkija – istorinė valstybė ir politinė erdvė, glaudžiai susijusi su Lietuvos raida. 1385 m. Krėvos sutartis sudarė sąlygas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapti Lenkijos karaliumi, o vėliau ryšiai su Lenkija padėjo Lietuvai perimti krikščionišką Vakarų kultūrą ir XVI a. suformuoti Abiejų Tautų Respubliką. Šioje jungtinėje valstybėje vyravo Lenkija: Lietuvos atstovams bendrame Seime teko tik trečdalis vietų. XIX a. Lenkijos karalystė, sudaryta 1815 m. iš dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, buvo susieta su Rusijos valdančiąja dinastija, tačiau 1830–1831 m. jos Seimas paskelbė pašalinantis Nikolajų I ir perduodantis suverenitetą tautai. XX a. Lenkijos ir Lietuvos santykius ženklino konfliktas dėl Vilniaus: 1920 m. Liucijanas Želigovskis įžengė į miestą, o 1938 m. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Ženevoje sudaryta Baltijos valstybių politinė ir diplomatinė sąjun- ga – Baltijos antantė arba Baltijos santarvė, siekusi stiprinti ekonominį, socialinį, teisinį ir administracinį bendradarbiavimą. Tačiau ji negaran- tavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą. Po nesėkmingų tiesioginių derybų su Lenkija apsiribota proginiais di- plomatiniais ryšiais, o į visus kitus tarptautinės politikos įvykius Lietuva žiūrėjo tik per Vilniaus prizmę.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
Savybės
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Atrinkti teiginiai
t-008aukstas
Užėmęs Vytauto valdytas pilis ir Gardiną, Jogaila patvarkė Lietuvos gynybą ir grįžo į Lenkiją.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
t-010aukstas
Po 1183 m. lietuvių žygiai padažnėjo ir kasmet vyko ne tik į Rusios žemes, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.
Įrodymai (1)
Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją. Plėšiamieji žygiai rodė didėjant lietuvių jėgą, jie tokių žygių skaičiumi pralenkė turtingus prūsus ar karingus kuršius.
t-038aukstas
1920 m. spalio 9 d. Lenkijos generolas Liucijanas Želigovskis įžengė į Vilnių dar prieš įsigaliojant Suvalkų susitarimui.
Įrodymai (1)
Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą.
t-040aukstas
Totoriai įsiveržė į Lenkiją, mūšyje nukovė Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir nuniokojo kraštą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Vengrijos bei Lenkijos nuniokojimą ir apie Kolomano, Vengrijos karaliaus brolio, ir Henriko, Vroclavo kunigaikščio, žūtį Tais pačiais metais rytų šalyse gyvenusi totorių tauta įsiveržė į Vengriją ir Lenkiją, kur mūšyje nukovė Kolomaną, Vengrijos karaliaus brolį, Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir galybę kitų, kuriuos ten stengė užtikti, o tas šalis pavertė dykromis, todėl daug žmonių vieno kalno dulkėmis maitinosi nelyginant miltais (Mart. p. 399).
t-055aukstas
Ordino viršininkas siekė pasinaudoti kaimynų nesutarimais ir išardyti Lietuvos bei Lenkijos sąjungą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.
t-057aukstas
1920 m. rudenį Vilnius atiteko Lenkijai, kai ši sumušė Raudonąją armiją.
Įrodymai (1)
Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
turėjo valdovą:
buvo kelionės vieta:
buvo žygio kryptis:
gyvenamoji vieta:
buvo siuntimo vieta:
turėjo priklausinį:
KarūnaVėliavosAbiejų Tautų RespublikaDidžioji Lietuvos kunigaikštystėEdukacinė KomisijaKryžiuočių ordinasKuršo kunigaikštystėLivonijos kunigaikštystėPoznanės raitininkų eskadronaiBraclavasDidlenkiaiDidžioji LenkijaKamenecasKijevasLatgalaLietuvaMarijenburgasMažlenkiaiNaugardas SieverskasNiešavaNiešavos kraštasPalenkėPodolėPrūsijaUkrainaVakarų PrūsijaVarmijos vyskupystėVarmėVidurinė LietuvaVilniusVoluinėVolynėVyslaČernigovas
priklausė:
Aleksandras Jogailaitis buvo valdovas ←:
Jaroslavas surengė žygį į ←:
Jazbutas surengė žygį į ←:
Jogaila buvo valdovas ←:
Jogaila keliavo į ←:
Pilypas keliavo į ←:
Pukuveras siuntė į ←:
Pukuveras siuntė į ←:
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo valdovas ←:
Stasys Raštikis keliavo į ←:
Steponas Batoras buvo valdovas ←:
Vytautas keliavo į ←:
Vytenis puolė ←:
Žygimantas Senasis buvo valdovas ←:
Jogailaičių dinastija valdė ←:
Kryžiuočių ordinas siuntė į ←:
Didlenkiai priklausė ←:
Puolė Lenkiją:
Buvo žygio kryptis:
Lietuva prekiavo su ←:
Marijenburgas priklausė ←:
Mažlenkiai priklausė ←:
Naugardas Sieverskas priklausė ←:
Niešava priklausė ←:
Niešavos kraštas priklausė ←:
Podolė priklausė ←:
Ukraina priklausė ←:
Vakarų Prūsija priklausė ←:
Varmijos vyskupystė priklausė ←:
Varmė priklausė ←:
Vidurinė Lietuva priklausė ←:
Vilnius priklausė ←:
Volynė priklausė ←:
Černigovas priklausė ←:
Puslapio nuorodos:
AlgirdasGediminasKazimieras JogailaitisVytautasVytenisŠich AchmetasŽygimantas KęstutaitisA. Vijūkas KojelavičiusMonetosBaltarusiaiGediminaičių dinastijaJotvingiaiKryžiuočių ordinasLenkijos didikų ir bajorų seimasLietuvos Didžioji KunigaikštystėLietuvos bajorijaLivonijos ordinasPonų tarybaPranciškonų ordinasTotoriaiŽemaičiai„senesnė ir garbingesnė, negu lenkų“AstravasBaltijos jūraBukovinaKijevasLietuvaLiublinasLuckasLvovasMalburgasMelnikasPalangaPodolėPolockasPskovasSorokaTrakaiVilniaus pilysVilniusVitebskasČernigovasŠv. Dvasios bažnyčia Vilniujevietininkas