Santrauka

Bona Sforca atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „itališkų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki…

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Bona Sforca atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, o Žygimantą Augustą išugdė Renesanso dvasia.c-001
t-002 1536 m. rugsėjo 9 d. nauji Vilniaus miesto įstatymai buvo paskelbti pritariant karalienei Bonai Sforcai.c-002
t-003 Bona Sforca įsakė ištirti Polocko vaivadienei Onai Hlebavičienei Nočioje padarytus nuostolius.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Bona Sforca atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, o Žygimantą Augustą išugdė Renesanso dvasia.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailinin- kų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „ita- liškų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki… šakutės, tuo metu nežino- tos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: 1536 m. rugsėjo 9 d. nauji Vilniaus miesto įstatymai buvo paskelbti pritariant karalienei Bonai Sforcai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri­ tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Bona Sforca įsakė ištirti Polocko vaivadienei Onai Hlebavičienei Nočioje padarytus nuostolius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

], liepia karališkajam dvariškiui Tukanovskiui išnagrinėti karalienės valdinių padarytus nuostolius Polocko vaivadienei Onai Hlekavičienei jos valdoje Nočioje ties Kłecku (Iš Radvilų archyvo) BONA, DIEVO MALONE LENKIJOS KARALIENĖ, DIDŽIOJI LIETUVOS, RUSIOS, PRŪSIJOS, ŽEMAITIJOS, MAZOVIJOS IR KITŲ KUNIGAIKŠTIENĖ Jo Malonybei karaliaus dvariškiui Senkai Tuhanovskiui. Mums skundėsi Polocko vaivadienė ponia Ona Jonienė Hlebavičienė, buvusi Ona Jurjevaitė, esą jos Nočios valdoje, esančioje ties Kłecku, buvo padaryta daug nuostolių ir ža­ los mūsų žmonių Senevlianų, užgrobiant jos žemes, miškus ir pievas ir daugelį kitų dalykų ir, be to, esą tie patys mūsų žmonės, Senevlianai, jai perkasę ir užteršę jos nuosavą kūd­ rą, kurią ji ten, Nočioje, turėjo, dėl ko jai padaryta nemaža žala, todėl mes, norėdami jai tuo parodyti teisingumą už mūsų valdinių rankomis padarytą žalą, įsakėme į ten išva­ žiuoti komisarui mūsų dvariškiui kunigaikščiui Timofiejui Puzinai, kad ponia vaivadienė Ona paimtų pati tave savo teisėje ir tu su mūsų komisaru nusiųstu ir bendrai sutaikę — • — 376

Puslapis 393

IV KNYGA pasakytum, kad turite paklusti teisei, pagal rašytus žemės įstatymus iškeltumėte ir mūsų Pinsko ir Kobrino seniūnui ponui Ivanui Michailovičiui apie tai po kurio laiko praneš­ tumėte ir apie visus tuos nuostolius, ir žemių, miškų ir pie­ vų aukščiau paminėtų grobimą ir ponios Jonienės kūdros perkasimą su mūsų žmonėmis apžiūrėtumėte ir teisingumą ten įvykdytumėte, kaip atrodys teisinga pagal Dievą ir jūsų sąžinę taip, kad nenukentėtų nė viena pusė, kad mums dėl to ponia Ona daugiau nesiskųstų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai