Santrauka
Ona Jogailaitė Žygimanto Augusto testamente įvardijama kaip karalaitė, viena iš paveldėtojų ir iki tol neištekėjusi sesuo. Jai skiriamos valdos, piniginės sumos, brangenybės, drabužiai ir praktinės pareigos dėl Šv. Onos bažnyčios, prieglaudos bei laiškų sunaikinimo.
Variantai
- Ona
- karalaitė Ona
- jos didenybė karalaitė Ona
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1571 m. Žygimanto Augusto testamento kontekstas
- datos:
- 1571 m.
- 1571 m. gegužės 6 d.
- periodas: ankstyvieji_naujieji_laikai
- periodo_grupes:
- LDK
- amziai:
- XVI
- date_start: “1571”
- date_end: “1571”
Vaidmenys
- karalaitė
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Karalaitė Ona (Ona Jogailaitė) testamente paskelbta viena iš valdų, dvarų ir kito turto paveldėtojų. | c-001 | |
| t-002 Karalaitė Ona (Ona Jogailaitė) testamente apibūdinta kaip iki tol tebebuvusi neištekėjusi. | c-001 | |
| t-003 Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) turėjo būti atiduotas kraitis ir tūkstantis raudonųjų vengriškų zlotų auksu. | c-002 | |
| t-004 Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) buvo atskirai dovanojamas žiede įtvirtintas aštrus deimantas. | c-003 | |
| t-005 Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) buvo dovanojami karalienės Barboros apdarai, vežimai, virtuvės rykai ir manta. | c-004 | |
| t-006 Karalaitė Ona (Ona Jogailaitė) buvo prašoma prisidėti prie valios vykdymo ir Šv. Onos bažnyčios užbaigimo. | c-005 | |
| t-007 Jeigu Ona Jogailaitė po testatoriaus mirties būtų nuskriausta, jai turėjo atitekti visas jo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. | c-006 | |
| t-008 Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) palikta spręsti dėl Šv. Onos bažnyčios užbaigimo ir laiškų sudeginimo. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ona įvardijama kaip karalaitė ir viena iš Žygimanto Augusto seserų paveldėtojų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS darbams naudotų. Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadi nančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos di denybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dali mis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugoja mus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų dideny bes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei fun- duotų ir aprūpintų Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) turėjo būti atiduotas kraitis ir tūkstantis raudonųjų vengriškų zlotų auksu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prašome jų didenybių rnūsų seserų, kad nesiteiktų mūsų bloguoju minėti, kad perspėjo- me darydami šį gerą darbą dėl to, kad iš meilės Respublikai ir pačioms jų didenybėms, nelinkime jokio sunkumo, kaip pačioms jų didenybėms, taip ir Respublikai, kurio, tikime, kad taip pat jų didenybės nei sau, nei Respublikai nelinkės; be to, taip pat dar turime vieną seserį, kuri neišleista už vyro ir da lis jai neatiduota, turime po tėvų mirties likusią našlaitę jos didenybę karalaitę Oną ir kitą jos didenybę karalaitę Kotry ną, Švedijos karalienę, jau išleistą už vyro. Ir ši iki šiol neap rūpinta kraičiu dėl karų ir kitų šiais laikais mums kilusių sunkumų, taip pat norime, kad abiems jų didenybėms būtų atiduoti kraičiai, kaip yra tai padaryta vyresniosioms mū sų seserims - jos didenybei karalaitei Izabelei, Vengrijos — • — 339
Puslapis 356
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienei, ir jos didenybei karalaitei Sofijai, Braunsbergo kunigaikštienei, tai yra, kad jų didenybėms taip pat, kaip ir šioms, būtų duota grynais po tris dešimtis ir du tūkstan čius vengriškų zlotų auksu, o atskirai jos didenybei kara laitei Onai tūkstantį raudonųjų vengriškų zlotų auksu gry nais, taip pat visas mūsų teises, kurias tik turime po velionės jos didenybės karalienės ponios motinos Bario ir Rezano ku nigaikštystėse ir kitą turtą - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį - Neapolio karalystėje arba tuo atžvilgiu, kas yra pas jo dide nybę Ispanijos karalių Pilypą, jų didenybėms perleidžiame, duodame ir atsisakome taip pat įsipareigotos pagal Kroku vos seimo konstituciją 1540 metais, mūsų tarybų ponų ir krašto pasiuntinių leidimu, tam tikras jos didenybės velio nės mūsų ponios motinos pinigų sumas tiek Krokuvos stalo žemietijos valdose, čia, Lenkijoje, tiek ir LDK žemės valdo se, kas yra pažymėta Karalystėje ir Lietuvoje tam tikrais už rašymais ir raštais, taip pat yra aprašyta byla ir jos dideny bės ponios mūsų motinos mieste. Pagal ją visos sumos, kokiu tik papročiu užrašytos, taip pat jų didenybėms mūsų sese rims, aukščiau paminėtoms, kaip jų tikros motinos dalis pri valo atitekti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) buvo atskirai dovanojamas žiede įtvirtintas aštrus deimantas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Onos baž nyčiai, pirmiau paminėtai, taipgi ir auksinė karūna, esanti pas Žalinskį, kad būtų išduota jų didenybėms. Išėmę dei mantą, iš abiejų pusių aštrų, esantį žiede, tarsi ant keturių ragelių pritvirtintą, jį jos didenybei karalaitei Onai atskirai dovanojame, kad jos didenybė sau skyrium paimtų, taip pat du vienaragius, vienas yra tarp laiškų skrynioje atskirai, ten, kur brangenybės, antras - prie kredenso Tikocine. Visoms trims jų didenybėms kad būtų atiduoti, kad juos pasidalin tų, arba, kaip pageidauja, dėl jų susitartų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) buvo dovanojami karalienės Barboros apdarai, vežimai, virtuvės rykai ir manta.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadina mais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratė giui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pa kinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemo nes, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų pa puošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras. Ir visus virtuvės rykus bei mantą paskiriame pačiai jos didenybei karalaitei Onai, tegu visa tai jos didenybei visiškai būna atiduota - visa tai, ką jų didenybėms mūsų seserims atiduodame, kaip sumas Karalystėje, Lietuvoje ir Italijoje, taip ir valdas bei kitus mū sų protėvių ir mūsų įgytus ir jų nuosavybei priklausančius daiktus, ir nenorime, nė netiktų, kad tai kur nors kitur turė tų likti, tik mūsų giminėms, tai yra, minėtoms mūsų sese rims, trims tikroms Lenkijos karalaitėms, tad, jeigu kuri iš tų trijų mūsų seserų iš šio pasaulio (kuriame, duok Dieve, savo malonėje jų didenybėms ilgą gyvenimą) pasitrauktų, tuomet tik likusioms gyvoms mūsų seserims, o ne kam ki tam, turi viską, kas liks po mirusio asmens, priglobti ir pa dalinti dviem asmenims arba palikti paskutiniajai, jeigu ki tos dvi mirtų. O jeigu (juk mirtis į nieką neatsižvelgia) gyvųjų tarpe nebeliktų visų trijų mūsų seserų, - malonėk, Viešpatie Dieve, prailginti jų gyvenimą, - tuomet šiuos visus užrašy mus testamentu jų didenybėms Lenkijos Karalystei ir Lie tuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kaip vienai Respublikai, bet tik viešiems reikalams, ne kitiems norams, ir reikalingam bei garbingam galios pagražinimui atiduodame ir paskiria me.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalaitė Ona (Ona Jogailaitė) buvo prašoma prisidėti prie valios vykdymo ir Šv. Onos bažnyčios užbaigimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kad klebonija ir mansionieriai būtų aprūpinti gera ir garbinga fundacija, kad būtų jiems pastatytas namas ir kad visa tai būtų įgyvendin ta, kaip aukščiau ir žemiau savo valią pareiškėme, turi būti padaryta, dėl to jų didenybes mūsų seseris arba tuos, kurie valdys Respubliką, įpareigojame sąžine, garbe ir tikėjimu. O ypač jos didenybę karalaitę Oną, jeigu čia, mūsų valsty bėse, pasiliktų, prašome, kad jos didenybė visu tuo su aukš čiau paminėtais vykdytojais pati uoliai prisidėtų ir kad mū sų valią įgyvendinti stengtųsi, ypač kad toji Šv. Onos bažnyčia būtų užbaigta ir Dievo tarnai prie jos pakankamai apdova noti ir aprūpinti būtų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jeigu Ona Jogailaitė po testatoriaus mirties būtų nuskriausta, jai turėjo atitekti visas jo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat tikėjimu ir garbe prisaikdina me visus mūsų pareigūnus, kurie tuos reikalus tvarkys kaip mūsų tarnai, kai to teks imtis, kad ištikimai, kaip doriems žmonėms pridera, saugotų tuos daiktus ir niekam kitam ne duotų, tik pagal šį paskyrimą ir mūsų valią. Ir ypač, kad jos didenybė karalaitė Ona, pasilikusi čia, Lenkijoje, liktų su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis, nors pa sitikėdami savo pavaldinių, garbingų žmonių, dorumu, ne bijome dėl to, kad, mokant kraitį, ji galėtų netekti tų išmo kėjimų, sumų, dvarų ir valdų, to, ką davė Dievas. Vis dėlto, jeigu Viešpatį Dievą ir šventą teisingumą užmiršęs ar mū sų įpėdinis, ar kas kitas jos didenybę karalaitę Oną po mū sų mirties nuskriausti norėtų, tai tikime, kad Viešpats Die vas, našlaičių gynėjas, tokį rūsčiai nubaustų, tuomet visa tai, kas yra jų didenybėms karalaitėms, mūsų seserims, ir kam kitam mūsų užrašyta, viską duodame generalitate [bendrai] visą mūsų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, aukščiau išreikš tą ir neišreikštą, pačiai jos didenybei karalaitei Onai atiduoda me, kad tame rastų savo skriaudos ir našlaitystės paguodą, ir iš to ji turės atiduoti dalį jos didenybei karalaitei Kotry- ----• -----
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalaitei Onai (Onai Jogailaitei) palikta spręsti dėl Šv. Onos bažnyčios užbaigimo ir laiškų sudeginimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
IV KNYGA nai, Švedijos karalienei, sumokėti ir aukščiau paminėtam mūsų dvarui atlyginti pagal paprotį, ypač tiems mūsų dva ro tarnams, kurie neturi jokio aprūpinimo. Taip pat jos di denybės valioje bus pabaigti Šv. Onos bažnyčią Vilniuje ir kitos aukščiau paminėtos pareigos, be to, ir tai, kas dėl prie glaudos, išpildyti. Prašome jos didenybę karalaitę Oną, jei gu čia po mūsų valstybėse pasiliks, kad laiškus toje aukš čiau paminėtoje skrynioje, kur yra vienaragis [deimantas], įsakytų jos akyse sudeginti neskaičius, išskyrus privilegijų pergamentus, jeigu ten jų būtų ir jeigu jau į jos didenybės, o ne kieno kito rankas patektų, prašome ir įspėjame tą, kas juos aptiktų, prisaikdiname jo tikėjimą ir dorą, kad juos su degintų neskaitydamas ir kitiems skaityti neleisdamas, taip pat jeigu atsirastų kokių [laiškų] tose skryniose, kur visada prie mūsų būna, kad taipgi būtų neskaityti sudeginti, kad jų skaityti nedrįstų, nes tai visuomet buvo ir yra negarbin gas dalykas svetimus laiškus skaityti be sutikimo to, kieno jie yra ir kam priklauso, aiškinantis svetimas paslaptis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |