Ona Jogailaitė

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadinamais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratėgiui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pakinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemones, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų papuošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras. Ir visus virtuvės rykus bei mantą paskiriame pačiai jos didenybei karalaitei Onai, tegu visa tai jos didenybei visiškai būna atiduota - visa tai, ką jų didenybėms mūsų seserims atiduodame, kaip sumas Karalystėje, Lietuvoje ir Italijoje, taip ir valdas bei kitus mūsų protėvių ir mūsų įgytus ir jų nuosavybei priklausančius daiktus, ir nenorime, nė netiktų, kad tai kur nors kitur turėtų likti, tik mūsų giminėms, tai yra, minėtoms mūsų seserims, trims tikroms Lenkijos karalaitėms, tad, jeigu kuri iš tų trijų mūsų seserų iš šio pasaulio (kuriame, duok Dieve, savo malonėje jų didenybėms ilgą gyvenimą) pasitrauktų, tuomet tik likusioms gyvoms mūsų seserims, o ne kam kitam, turi viską, kas liks po mirusio asmens, priglobti ir padalinti dviem asmenims arba palikti paskutiniajai, jeigu kitos dvi mirtų. O jeigu (juk mirtis į nieką neatsižvelgia) gyvųjų tarpe nebeliktų visų trijų mūsų seserų, - malonėk, Viešpatie Dieve, prailginti jų gyvenimą, - tuomet šiuos visus užrašymus testamentu jų didenybėms Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kaip vienai Respublikai, bet tik viešiems reikalams, ne kitiems norams, ir reikalingam bei garbingam galios pagražinimui atiduodame ir paskiriame.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat tikėjimu ir garbe prisaikdiname visus mūsų pareigūnus, kurie tuos reikalus tvarkys kaip mūsų tarnai, kai to teks imtis, kad ištikimai, kaip doriems žmonėms pridera, saugotų tuos daiktus ir niekam kitam neduotų, tik pagal šį paskyrimą ir mūsų valią. Ir ypač, kad jos didenybė karalaitė Ona, pasilikusi čia, Lenkijoje, liktų su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis, nors pasitikėdami savo pavaldinių, garbingų žmonių, dorumu, nebijome dėl to, kad, mokant kraitį, ji galėtų netekti tų išmokėjimų, sumų, dvarų ir valdų, to, ką davė Dievas. Vis dėlto, jeigu Viešpatį Dievą ir šventą teisingumą užmiršęs ar mūsų įpėdinis, ar kas kitas jos didenybę karalaitę Oną po mūsų mirties nuskriausti norėtų, tai tikime, kad Viešpats Dievas, našlaičių gynėjas, tokį rūsčiai nubaustų, tuomet visa tai, kas yra jų didenybėms karalaitėms, mūsų seserims, ir kam kitam mūsų užrašyta, viską duodame generalitate [bendrai] visą mūsų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, aukščiau išreikštą ir neišreikštą, pačiai jos didenybei karalaitei Onai atiduodame, kad tame rastų savo skriaudos ir našlaitystės paguodą, ir iš to ji turės atiduoti dalį jos didenybei karalaitei Kotry- ----• ----- 348 ## Puslapis 365 IV KNYGA nai, Švedijos karalienei, sumokėti ir aukščiau paminėtam mūsų dvarui atlyginti pagal paprotį, ypač tiems mūsų dvaro tarnams, kurie neturi jokio aprūpinimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS darbams naudotų. Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadinančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos didenybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dalimis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugojamus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų didenybes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei funduotų ir aprūpintų Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prašome jų didenybių rnūsų seserų, kad nesiteiktų mūsų bloguoju minėti, kad perspėjome darydami šį gerą darbą dėl to, kad iš meilės Respublikai ir pačioms jų didenybėms, nelinkime jokio sunkumo, kaip pačioms jų didenybėms, taip ir Respublikai, kurio, tikime, kad taip pat jų didenybės nei sau, nei Respublikai nelinkės; be to, taip pat dar turime vieną seserį, kuri neišleista už vyro ir dalis jai neatiduota, turime po tėvų mirties likusią našlaitę jos didenybę karalaitę Oną ir kitą jos didenybę karalaitę Kotryną, Švedijos karalienę, jau išleistą už vyro. Ir ši iki šiol neaprūpinta kraičiu dėl karų ir kitų šiais laikais mums kilusių sunkumų, taip pat norime, kad abiems jų didenybėms būtų atiduoti kraičiai, kaip yra tai padaryta vyresniosioms mūsų seserims - jos didenybei karalaitei Izabelei, Vengrijos — • — 339 ## Puslapis 356 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienei, ir jos didenybei karalaitei Sofijai, Braunsbergo kunigaikštienei, tai yra, kad jų didenybėms taip pat, kaip ir šioms, būtų duota grynais po tris dešimtis ir du tūkstančius vengriškų zlotų auksu, o atskirai jos didenybei karalaitei Onai tūkstantį raudonųjų vengriškų zlotų auksu grynais, taip pat visas mūsų teises, kurias tik turime po velionės jos didenybės karalienės ponios motinos Bario ir Rezano kunigaikštystėse ir kitą turtą - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį Neapolio karalystėje arba tuo atžvilgiu, kas yra pas jo didenybę Ispanijos karalių Pilypą, jų didenybėms perleidžiame, duodame ir atsisakome taip pat įsipareigotos pagal Krokuvos seimo konstituciją 1540 metais, mūsų tarybų ponų ir krašto pasiuntinių leidimu, tam tikras jos didenybės velionės mūsų ponios motinos pinigų sumas tiek Krokuvos stalo žemietijos valdose, čia, Lenkijoje, tiek ir LDK žemės valdose, kas yra pažymėta Karalystėje ir Lietuvoje tam tikrais užrašymais ir raštais, taip pat yra aprašyta byla ir jos didenybės ponios mūsų motinos mieste. Pagal ją visos sumos, kokiu tik papročiu užrašytos, taip pat jų didenybėms mūsų seserims, aukščiau paminėtoms, kaip jų tikros motinos dalis privalo atitekti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadinamais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratėgiui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pakinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemones, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų papuošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras. Ir visus virtuvės rykus bei mantą paskiriame pačiai jos didenybei karalaitei Onai, tegu visa tai jos didenybei visiškai būna atiduota - visa tai, ką jų didenybėms mūsų seserims atiduodame, kaip sumas Karalystėje, Lietuvoje ir Italijoje, taip ir valdas bei kitus mūsų protėvių ir mūsų įgytus ir jų nuosavybei priklausančius daiktus, ir nenorime, nė netiktų, kad tai kur nors kitur turėtų likti, tik mūsų giminėms, tai yra, minėtoms mūsų seserims, trims tikroms Lenkijos karalaitėms, tad, jeigu kuri iš tų trijų mūsų seserų iš šio pasaulio (kuriame, duok Dieve, savo malonėje jų didenybėms ilgą gyvenimą) pasitrauktų, tuomet tik likusioms gyvoms mūsų seserims, o ne kam kitam, turi viską, kas liks po mirusio asmens, priglobti ir padalinti dviem asmenims arba palikti paskutiniajai, jeigu kitos dvi mirtų. O jeigu (juk mirtis į nieką neatsižvelgia) gyvųjų tarpe nebeliktų visų trijų mūsų seserų, - malonėk, Viešpatie Dieve, prailginti jų gyvenimą, - tuomet šiuos visus užrašymus testamentu jų didenybėms Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kaip vienai Respublikai, bet tik viešiems reikalams, ne kitiems norams, ir reikalingam bei garbingam galios pagražinimui atiduodame ir paskiriame.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat tikėjimu ir garbe prisaikdiname visus mūsų pareigūnus, kurie tuos reikalus tvarkys kaip mūsų tarnai, kai to teks imtis, kad ištikimai, kaip doriems žmonėms pridera, saugotų tuos daiktus ir niekam kitam neduotų, tik pagal šį paskyrimą ir mūsų valią. Ir ypač, kad jos didenybė karalaitė Ona, pasilikusi čia, Lenkijoje, liktų su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis, nors pasitikėdami savo pavaldinių, garbingų žmonių, dorumu, nebijome dėl to, kad, mokant kraitį, ji galėtų netekti tų išmokėjimų, sumų, dvarų ir valdų, to, ką davė Dievas. Vis dėlto, jeigu Viešpatį Dievą ir šventą teisingumą užmiršęs ar mūsų įpėdinis, ar kas kitas jos didenybę karalaitę Oną po mūsų mirties nuskriausti norėtų, tai tikime, kad Viešpats Dievas, našlaičių gynėjas, tokį rūsčiai nubaustų, tuomet visa tai, kas yra jų didenybėms karalaitėms, mūsų seserims, ir kam kitam mūsų užrašyta, viską duodame generalitate [bendrai] visą mūsų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, aukščiau išreikštą ir neišreikštą, pačiai jos didenybei karalaitei Onai atiduodame, kad tame rastų savo skriaudos ir našlaitystės paguodą, ir iš to ji turės atiduoti dalį jos didenybei karalaitei Kotry- ----• ----- 348 ## Puslapis 365 IV KNYGA nai, Švedijos karalienei, sumokėti ir aukščiau paminėtam mūsų dvarui atlyginti pagal paprotį, ypač tiems mūsų dvaro tarnams, kurie neturi jokio aprūpinimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS darbams naudotų. Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadinančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos didenybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dalimis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugojamus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų didenybes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei funduotų ir aprūpintų Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prašome jų didenybių rnūsų seserų, kad nesiteiktų mūsų bloguoju minėti, kad perspėjome darydami šį gerą darbą dėl to, kad iš meilės Respublikai ir pačioms jų didenybėms, nelinkime jokio sunkumo, kaip pačioms jų didenybėms, taip ir Respublikai, kurio, tikime, kad taip pat jų didenybės nei sau, nei Respublikai nelinkės; be to, taip pat dar turime vieną seserį, kuri neišleista už vyro ir dalis jai neatiduota, turime po tėvų mirties likusią našlaitę jos didenybę karalaitę Oną ir kitą jos didenybę karalaitę Kotryną, Švedijos karalienę, jau išleistą už vyro. Ir ši iki šiol neaprūpinta kraičiu dėl karų ir kitų šiais laikais mums kilusių sunkumų, taip pat norime, kad abiems jų didenybėms būtų atiduoti kraičiai, kaip yra tai padaryta vyresniosioms mūsų seserims - jos didenybei karalaitei Izabelei, Vengrijos — • — 339 ## Puslapis 356 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienei, ir jos didenybei karalaitei Sofijai, Braunsbergo kunigaikštienei, tai yra, kad jų didenybėms taip pat, kaip ir šioms, būtų duota grynais po tris dešimtis ir du tūkstančius vengriškų zlotų auksu, o atskirai jos didenybei karalaitei Onai tūkstantį raudonųjų vengriškų zlotų auksu grynais, taip pat visas mūsų teises, kurias tik turime po velionės jos didenybės karalienės ponios motinos Bario ir Rezano kunigaikštystėse ir kitą turtą - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį Neapolio karalystėje arba tuo atžvilgiu, kas yra pas jo didenybę Ispanijos karalių Pilypą, jų didenybėms perleidžiame, duodame ir atsisakome taip pat įsipareigotos pagal Krokuvos seimo konstituciją 1540 metais, mūsų tarybų ponų ir krašto pasiuntinių leidimu, tam tikras jos didenybės velionės mūsų ponios motinos pinigų sumas tiek Krokuvos stalo žemietijos valdose, čia, Lenkijoje, tiek ir LDK žemės valdose, kas yra pažymėta Karalystėje ir Lietuvoje tam tikrais užrašymais ir raštais, taip pat yra aprašyta byla ir jos didenybės ponios mūsų motinos mieste. Pagal ją visos sumos, kokiu tik papročiu užrašytos, taip pat jų didenybėms mūsų seserims, aukščiau paminėtoms, kaip jų tikros motinos dalis privalo atitekti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Onos bažnyčiai, pirmiau paminėtai, taipgi ir auksinė karūna, esanti pas Žalinskį, kad būtų išduota jų didenybėms. Išėmę deimantą, iš abiejų pusių aštrų, esantį žiede, tarsi ant keturių ragelių pritvirtintą, jį jos didenybei karalaitei Onai atskirai dovanojame, kad jos didenybė sau skyrium paimtų, taip pat du vienaragius, vienas yra tarp laiškų skrynioje atskirai, ten, kur brangenybės, antras - prie kredenso Tikocine. Visoms trims jų didenybėms kad būtų atiduoti, kad juos pasidalintų, arba, kaip pageidauja, dėl jų susitartų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad klebonija ir mansionieriai būtų aprūpinti gera ir garbinga fundacija, kad būtų jiems pastatytas namas ir kad visa tai būtų įgyvendinta, kaip aukščiau ir žemiau savo valią pareiškėme, turi būti padaryta, dėl to jų didenybes mūsų seseris arba tuos, kurie valdys Respubliką, įpareigojame sąžine, garbe ir tikėjimu. O ypač jos didenybę karalaitę Oną, jeigu čia, mūsų valstybėse, pasiliktų, prašome, kad jos didenybė visu tuo su aukščiau paminėtais vykdytojais pati uoliai prisidėtų ir kad mūsų valią įgyvendinti stengtųsi, ypač kad toji Šv. Onos bažnyčia būtų užbaigta ir Dievo tarnai prie jos pakankamai apdovanoti ir aprūpinti būtų.