Santrauka
A. Vijūkas Kojelavičius viešuose įrašuose jau minimas kaip lotyniškos Lietuvos istorijos autorius. Šiame leidinyje jis papildomai pasirodo kaip 1651 m. veikalo apie žygius prieš Zaporožės kazokus autorius ir kaip amžininkas, kurio teiginiu remiamasi vertinant Lenkijos kariuomenės elgesį.
Darbai
- „Historia Lituana” (2 t.)
- 1651 m. veikalas „Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Albertas Vijūkas-Kojelavičius vertino Lenkijos kariuomenės elgesį kaip dažnai nepasvertą ir vedamą paniekos priešui. | c-001 | |
| t-005 A. Vijūkas-Kojalavičius 1651 m. parašė veikalą „Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“. | c-002 | |
| t-006 Amžininko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lenkijos kariuomenė dažnai stodavo į mūšį nepasvėrusi savo jėgų, vedina paniekos priešui. | c-003 | |
| t-007 A. Vijūkas-Kojalavičius 1651 m. veikale „Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ aprašė Lojevo mūšį. | c-004 | |
| t-008 Kojelavičius Pagraudenę vadino apylinke Žemaitijoje. | c-005 | |
| t-010 Kojelavičius klaidingai teigė, kad Švitrigaila pabėgo į Smolenską, o ne į Polocką. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Albertas Vijūkas-Kojelavičius vertino Lenkijos kariuomenės elgesį kaip dažnai nepasvertą ir vedamą paniekos priešui.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Amžininko Alberto Vijūko-Kojelavi- čiaus teigimu, Lenkijos kariuomenė dažnai stodavo į mūšį nepasvėrusi savo jėgų, ve- dina paniekos priešui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: A. Vijūkas-Kojalavičius 1651 m. parašė veikalą „Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ištrauka iš A. Vijūko-Kojalavičiaus 1651 metų veikalo ,,Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ apie Lojevo mūšį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Amžininko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lenkijos kariuomenė dažnai stodavo į mūšį nepasvėrusi savo jėgų, vedina paniekos priešui.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Amžininko Alberto Vijūko-Kojelavi- čiaus teigimu, Lenkijos kariuomenė dažnai stodavo į mūšį nepasvėrusi savo jėgų, ve- dina paniekos priešui.
1648 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: A. Vijūkas-Kojalavičius 1651 m. veikale „Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ aprašė Lojevo mūšį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Svetimšalių autoramento pėstininkai būdavo ginkluoti ietimis arba muškietomis =
LOJEVO MUSIS
Ištrauka iš A. Vijūko-Kojalavičiaus 1651 metų veikalo ,,Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ apie Lojevo mūšį.
„1649 metais [.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kojelavičius Pagraudenę vadino apylinke Žemaitijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
f Kojelavičius Pagraudenę vadi- na apylinkę Žemaitijoje: pograudien- b C S 7/7 Samogitia agri. Hist. Lithu. p. 436.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kojelavičius klaidingai teigė, kad Švitrigaila pabėgo į Smolenską, o ne į Polocką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
16 Slaptajame Karaliaučiaus archyve yra keletas laiškų originalų, aprašančių šį Švitrigailos pabėgimą. Juos patei kia Kotzebue aukščiau cituotame veikale: „Lepumos vaitas antradie nį po Šv. Baltramiejaus pranešė di džiajam magistrui, kad Švitrigaila buvo pašalintas iš Didžiosios Kuni gaikštystės sostinės, o Žygimantas paskelbtas didžiuoju Lietuvos ir Ru sios kunigaikščiu, kad Švitrigailai su 14 raitelių vos pavykę pasprukti iš Ašmenos, kad pagaliau visas kraš tas palankiai priimąs Žygimantą”; dėl daugybės Švitrigailos ydų ir vai vados, ir kita vyresnybė naujajam sa vo valdovui tiesiai skelbė, kad Švit rigaila neplatinęs krikščionybės, bet veikiau ją silpninęs ir dėl to leidęs savo žmonai gyventi pagal jos va lią, o ne krikščioniškai; kad nelen kęs jos prie krikščionių tikėjimo, kad ji tyčiojusis iš jai dovanoto šv. Jur gio paveikslo ir 1.1. Antrasis laiškas yra paties Švitrigailos rašytas didžia jam magistrui iš Polocko, likus 5 die noms iki Mergelės Marijos gimimo, tai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną, kuriame jam praneša, kad kuni gaikštis Žygimantas ir Alšėnų kuni gaikštis Simonas užpuolę jo dvarą Ašmenoje ir kad jis sėkmingai su to torių generolais pasiekęs Polocką ir dėl to prašo skubiai padėti. Taigi klysta Kojelavičius ir Strij- k o v s k i s sakydami, kad Švitrigai la pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po locką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |