A. Vijūkas-Kojelavičius – istorinis autorius, 1651 m. parašęs veikalą apie 1648 ir 1649 m. žygius prieš Zaporožės kazokus. Šiame darbe jis aprašė Lojevo mūšį, todėl jo tekstas pateikia liudijimą apie vieną iš kazokų karų epizodų. Kojelavičiaus pasakojime atsispindi ne tik kariniai veiksmai, bet ir kritiškas požiūris į Lenkijos kariuomenės elgesį: anot jo, ši dažnai stodavo į mūšį neįvertinusi savo jėgų ir vedama paniekos priešui. Tokia pastaba suteikia šaltiniui išskirtinį vertinamąjį pobūdį ir leidžia pažvelgti į karo įvykius ne vien kaip į kovų seką, bet ir kaip į kariuomenės sprendimų bei nuostatų istoriją.
Lenkijos kariuomenę vertino kaip dažnai į mūšį stojančią nepasvėrus savo jėgų ir vedamą paniekos priešui.
Tai Alberto Vijūko-Kojelavičiaus, amžininko, teiginys apie Lenkijos kariuomenės elgesį; vertinimas taikomas karo veiksmams, aprašytiems 1648 m. vasarą.
Svetimšalių autoramento „vokiškojo“ tipo pėstininkas-ietininkas (pikinierius). Svetimšalių autoramento pėstininkai būdavo ginkluoti ietimis arba muškietomis = LOJEVO MUSIS Ištrauka iš A. Vijūko-Kojalavičiaus 1651 metų veikalo ,,Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ apie Lojevo mūšį.
Svetimšalių autoramento „vokiškojo“ tipo pėstininkas-ietininkas (pikinierius). Svetimšalių autoramento pėstininkai būdavo ginkluoti ietimis arba muškietomis = LOJEVO MUSIS Ištrauka iš A. Vijūko-Kojalavičiaus 1651 metų veikalo ,,Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ apie Lojevo mūšį.
Amžininko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lenkijos kariuomenė dažnai stodavo į mūšį nepasvėrusi savo jėgų, vedina paniekos priešui. 1648 m. vasarą kazokai ėmė veržtis į LDK pietrytinės sritis. Jie siautėjo Pinsko, Starodubo ir Mozyriaus apylinkėse.
Amžininko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lenkijos kariuomenė dažnai stodavo į mūšį nepasvėrusi savo jėgų, vedina paniekos priešui. 1648 m. vasarą kazokai ėmė veržtis į LDK pietrytinės sritis. Jie siautėjo Pinsko, Starodubo ir Mozyriaus apylinkėse.
Toliau Dusburgas rašo: Sed vexillum fratrum cum sibi adjuncti petit ä mane usque ad meridiem in monte ex opposito Castri Jedemine ubi dictus comes de Homberg et piures alii nobiles dignitatem militiae susceperunt [Bet brolių vėliava jam prisijungus kovojo nuo ryto iki pat vidurdienio kalne priešais Gedimino e Chroniam Prussiae. f Kojelavičius Pagraudenę vadina apylinkę Žemaitijoje: pograudienb C S 7/7 Samogitia agri. Hist. Lithu. p. 436.
Toliau Dusburgas rašo: Sed vexillum fratrum cum sibi adjuncti petit ä mane usque ad meridiem in monte ex opposito Castri Jedemine ubi dictus comes de Homberg et piures alii nobiles dignitatem militiae susceperunt [Bet brolių vėliava jam prisijungus kovojo nuo ryto iki pat vidurdienio kalne priešais Gedimino e Chroniam Prussiae. f Kojelavičius Pagraudenę vadina apylinkę Žemaitijoje: pograudienb C S 7/7 Samogitia agri. Hist. Lithu. p. 436.