Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Bet šitas jų žingsnis nepasibaigė geruoju: jiems išvažiavus, lenkai išreikalavo iš karaliaus raštų, kuriais Palenkė, Voluinė, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungiamos prie Lenkijos.
Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi-\nmantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be-\nveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui-\nnės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo \nprisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Niekas taip\nD im itru i a tid u o d a tė-\nstipriai nesutramdo išpuikėlio\nv o n iją\nširdies, kaip nesėkmė, todėl\nir Dimitras, ilgai kalėdamas,\nišmoko klusnumo. Vėliau, prisiekęs visada būti ištiki\nmas Vytautui bei jo įpėdiniams, gavo iš jo valdyti\n342\n\n## Puslapis 341\n\nBraclavą, Vinicą, Kremenecą, Sokolecą. Pasitenkinęs\nšiomis didelėmis valdomis, liovėsi reikalavęs Seversko.
Štai todėl, norėdamas išvengti gink\nluotų susidūrimų, jis sušaukė Naugarduke seimą ir pats\nnuvyko į Lietuvą.\n1449 m ela i\nKol valdovas rūpinosi lie-\nS k ila i\nn io k o ja\nPo-\ntuvių seimo reikalais, skitai\ndo ]ę\nsurengė niokojamą žygį į tą\nPodolės dalį, kurią valdė len\nkai, degindami ir žudydami, kas pakliuvo po ranka, ta\nčiau neliesdami kaimyninės Braclavo žemės, nors nio\nkotojams bei grobikams ji buvo tiesiog ranka pasiekia\nma; mat Jurga, pasienio seniūnas, išsiuntęs per žygūnus\ngausių dovanų, išpirko lietuviams priklausomas valdas\nnuo siaubiamųjų antpuolių. Dėl to lenkai suskato iš\nnaujo įtarinėti: teigė, kad lietuviai ir karalius kalti dėl\nPodolės nuniokojimo, kad nesą jokių abejonių, jog ne\nbe karaliaus žinios lietuviai sukurstė skitus prieš len\nkus, nes jis mat nepritarė nė vienam jų sumanymui.
Ir kunigaikštis Alek sandras siunčia broliui į pagalbą savo maršalą, Lydos vietininką poną Stanislovą Petravičių ls, ir Možaisko kunigaikštį Simoną Ivanovičių ir kunigaikštį Vasili jų Ivanovičių Semiačičiųl7, su jais keletą tūkstančių kunigaikščių, didikų ir rinktinių dvarionių į Moldavi jos žemę I S , į pagalbą savo broliui, karaliui Olbrachtui. O likusiai kariuomenei didysis kunigaikštis Aleksandras įsakė atstatyti Braclavą, nes Braclavas buvo Moldavi jos vaivados nusiaubtas ir sudegintas l!l.
Jų kiekvienas pavietas turėjo tokių pat, kaip ir visa valstybė: čia buvo ir stalininkų, ir taurininkų, ir ark- lininkų, ir kardininkų ir daugy- bė kitų. **Lietuvos valstybės teritorija** po unijos buvo labai sumažė- jusi, nes didžiuliai Palenkės, Vo- luinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas žemes jiems grąžintų.