Grupė

Žemaičiai

105 teiginiai163 įrašai195 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Žemaičiai – Vakarų Lietuvoje gyvenantys žemaičių (baltų genties) palikuonys.

Pagal publikuotus šaltinius

Žemaičiai – Žemaitijos krašto gyventojų grupė, viduramžiais aktyviai veikusi politinių ir karinių konfliktų su Vokiečių ordinu aplinkoje. 1260 m. liepos 13 d. jie prie Durbės sutriuškino jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę, o per Treniotą siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su Livonija. 1384 m. vasario pradžioje Medininkų, Vangių ir kitų Žemaitijos vietovių gyventojai pareiškė Ordinui paklusnumą – šaltinis tai vadina pirmu savarankišku mėginimu pasiduoti naujai jėgai. 1398 m. Gardino preliminaria sutartimi Vytautas atidavė Ordinui Žemaičius iki Nevėžio ir įsipareigojo padėti statyti dvi ar tris pilis. Įtampa išliko: po Racionžo taikos Žemaičiai sukilo 1409 m., o Ordinas, rengdamasis galimam sukilimui, statė pilis ir laikė žymesniųjų bajorų vaikus įkaitais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Rankraštinė sutartis dėl žemės Didžiųjų Palekų dvare Žemaičių žemėje.

1820 02 19,-orig. 1689 04 23. · Žiūrėti galerijoje

Kry žiuočių riteriai, džiaugdamie si nekruvina pergale, tuojau pat be jokios tvarkos išsi sklaidė grobio ieškoti ir sto vyklos plėšti; jie puolė, ne pasirūpinę saugumu, vytis paskutiniųjų priešo būrių ir apskritai elgėsi, nelyginant bet koks pavojus būtų praėjęs. Kai prūsai ir žemaičiai, kurie pabėgę slapstė si netoli stovyklos brūzgynuose, tykodami progos su rengti pasalas, iš žvalgų sužinojo, jog priešas, jausda masis išvargęs po žygio ir saugus po pergalės, plėši kauja visiškai nesirūpindamas apsauga, tai, kariškai staiga susirikiavę, iššoko iš miškų ir užpuolė grobio ieškotojus, juos žudydami. Tada kryžiuočiai patyrė di delį pralaimėjimą: jie neteko kariuomenės, kautynėse…

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) · c-167957

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Žemaičiai buvo viena iš šešių pagrindinių lietuvių tautos atšakų. 1416 m. žemaičių delegacija Konstancos susirinkime pareiškė, kad žemaičiai yra tos pačios lietuvių tautos žmonės ir giminingi prūsams. Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokiečiai, lenkai, totoriai, rusai ir valakai; šaltinis ją vadina internacionaline.	Michał Balińskio 2007 m. leidinyje aprašoma lietuvių tauta ir jos šešios pagrindinės atšakos. Tai nurodoma 1985 m. išleistame šaltinyje, aprašant 1416 m. delegacijos pareiškimą. 1930 m. šaltinyje aprašoma Vytauto kariuomenės sudėtis.	Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
StruktūraŠaltinių nesutarimas	Žemaičiai turėjo keletą savo kunigaikščių. Žemaičių kunigaikščiai naudojosi didžiojo kunigaikščio parama, tačiau per daug nesirūpino jo vyriausiąja valdžia. 1390 m. į Karaliaučių atvyko trisdešimt atstovų iš įvairių Žemaitijos vietų; jie pasižadėjo laikytis Vytauto ir sudarė karo bei prekybos sutartį su Ordinu.	A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje taip aprašoma Žemaičių politinė sandara. Tai Z. Ivinskio vertinimas, taikomas kovų su kryžiuočiais laikotarpiui. 1930 m. šaltinis aprašo 1390 m. Žemaičių atstovavimą ir sutartį.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
TikslaiŠaltinių nesutarimas	Po Durbės mūšio žemaičiai per Treniotą siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su Livonija. Pagal Eiliuotinę Livonijos kroniką, po laimėjimo žemaičiai siuntė pasiuntinius pas Mindaugą ir prašė Treniotos įtikinti jį grįžti į pagonybę.	2013 m. istorijos šaltinyje tai aprašoma po 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšio. Z. Ivinskis šį teiginį pateikia kaip Eiliuotinės Livonijos kronikos pasakojimą ir vartoja atsargų „esą“ vertinimą.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	1236 m. žemaičiai Saulės mūšyje atlaikė kryžiuočių žygį. Žemaičiai prie Durbės sutriuškino jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę 1260 m. liepos 13 d. Per Didžiosios savaitės pasninką ginkluoti žemaičiai įsiveržė į Memelio apylinkes, užėmė miestą, nužudė apie 70 žmonių ir sudegino miestą. Prie Strėvos upės žemaičių būriai tankiame miške iš pasalų apsupo atsitraukiančią kariauną ir, prikirtę medžių, užvertė kelią. 1407 m. žemaičiai išsiuntinėjo raštus Europos valdovams, skųsdamiesi Ordino žiaurumais ir priespauda. Žemaičiai dvejus metus laikėsi nustatytos sąlygos ir saugojo taiką; jie draugiškai priimdavo savo valsčiuose besilankančius vokiečius, klausėsi krikščioniško mokymo, bet laikėsi savo tikėjimo. Žemaičiai ėmėsi slapto susitarimo ir per vieną dieną iškapojo visus kryžiuočius.	2013 m. Lietuvos istorijoje tai aprašoma Saulės mūšio kontekste. Tai tiesiogiai teigiama 2013 m. Lietuvos istorijoje ir kitame pateiktame istoriniame šaltinyje. Michał Balińskio 2007 m. šaltinyje aprašomas konkretus istorinis antpuolis. Michał Balińskio 2007 m. šaltinyje aprašomas veiksmas Trakų paviete. A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje tai aprašoma Ordino valdymo laikotarpiu. Tai Teodoro Narbuto aprašymas, pateiktas 1997 m. leidinyje; vertinimas ir laikotarpis priklauso autoriui. Teodoras Narbutas taip aprašo pasipriešinimą kryžiuočių valdžiai; pateiktame šaltinyje minima 1281 m. lapkričio 5 d. data.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006aukstas

Livonijos kryžiuočiai po Žemaičių teriojimo pasirodė Jogailos pusėje prie Trakų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su savo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių teriojimo^18.

t-007aukstas

Livonijos kryžiuočiai pasirodė Jogailos pusėje prie Trakų po Žemaičių teriojimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su savo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių teriojimo^18.

t-010aukstas

1236 m. žemaičiai Saulės mūšyje atlaikė žygį, bet 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors žemaičiai Saulės mūšyje 1236 m. šį žygį Vokiečių ordino riteris pagrobia vaiką. Dail. J. Kossak, XIX a.

t-019aukstas

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis. Šis bulės originalas su verkumentų nuorašai: Bulla summi Pon- timu j lenkų k. išspausdintas peritificis Urbani Sexti, super erectionem odiniame leidinyje Dzieje DobroczynEcclesiae cathedral is, a Vladislao Rege ności, 1822,1. 870. Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai laikydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21.

t-027aukstas

Žemaičių kunigaikščiai kovose su kryžiuočiais naudojosi didžiojo kunigaikščio parama, bet menkai paisė jo vyriausios valdžios.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kruvinose kovose su kryžiuočiais naudodamiesi didžiojo kunigaikščio parama, Žemaičių kunigaikščiai perdaug nesirūpino jo vyriausia valdžia. Greičiausiai Algirdo laikais Žemaičių kunigaikščiai palaikė santykius su artimu kaimynu Kęstučiu, kuris dažnai Žemaičiams ištikimai duodavo pagalbos prieš kryžiuočius^20.

t-058aukstas

1390 m. gegužės 26 d. trisdešimt žemaičių atstovų pasižadėjo laikytis Vytauto ir su Ordinu sudarė karo bei prekybos sutartį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Žemaičiai jam pritarė ir rėmė jo planus. Apie Sekmines (1390 m.) iš įvairių Žemaitijos vietų pas Vytautą į Karaliaučių atvyko trisdešimt atstovų. Gegužės 26 d. jie pasižadėjo laikytis savo „karaliaus Vytauto” ir su Ordino atstovais sudarė karo bei prekybos sutartį, garantuodami kryžiuočiams savo krašte visišką prekybos laisvę.

t-005vidutinis

Eiliuotoji Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį, mini žemaičius, o prieš Durbės mūšį ir jame mini lietuvius arba pagonis.

Įrodymai (3)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės. Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“. P.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“. P. Dusburgietis pažymi, kad „keturi tūkstančiai lietuvių“ niokojo Kuršo žemę, 0 po to stojo į mūšį. Pasak Z. Ivinskio, kadangi tai ne lokaliniai, o plataus masto veiksmai, vykę Lietuvos vakaruose, tai 4000 lietuvių pajėgas reikia suprasti kaip jungtines žemaičių ir paties Lietuvos valdovo karaliaus Mindaugo karines pajėgas, nukreiptas prieš Ordiną.

Visi teiginiai ir įrodymai (105 teiginiai, 163 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo remiamas:

Vytautas

kariavo prieš:

Kryžiuočių ordinas Kalavijuočių ordinas Kryžiuočių ordinas Vokiečiai

buvo puolamas:

Kryžiuočių ordinas

rėmė:

Treniota Sūduvos prūsai

sudarė sutartį su:

Vytautas Kryžiuočių ordinas

prekiavo su:

Kryžiuočių ordinas Prūsai

priklausė:

Kryžiuočių ordinas Lietuviai Vokiečiai Lietuva

puolė:

Kryžiuočių ordinas Vokiečiai Durbė Klaipėda Memelis Klaipėda Kuršas Livonija Memelis Prūsija Skirsnemunė

buvo sąjungininkas su:

Kuršiai

gynė:

Pagudėnai Karšuva Medvėgalis

dalyvavo mūšyje:

Saulės mūšis ir 1236 m. kryžiaus žygio atlaikymas Skuodo kautynės Žemaičių ir lietuvių pergalė prie Eželio prieš Livonijos magistrą Otoną

užėmė:

Klaipėda Memelis Memelis

keliavo į:

Vysla

Vytautas rėmė ←:

Vytautas

Puolė Kryžiuočių ordiną ←:

Kryžiuočių ordinas

Gynė Pagudėnai ←:

Pagudėnai

Rėmė Žemaičiai:

Vytautas

Žemaičiai puolė:

Klaipėda Klaipėda Memelis Kryžiuočių ordinas Kuršas Memelis Skirsnemunė

Žemaičiai užėmė:

Klaipėda Memelis

Žemaičiai gynė:

Medvėgalis Pagudėnai

Žemaičiai dalyvavo mūšyje:

Žemaičių ir lietuvių pergalė prie Eželio prieš Livonijos magistrą Otoną

Žemaičiai sudarė sutartį su:

Kryžiuočių ordinas Vytautas

Žemaičiai priklausė:

Lietuva Lietuviai

Puolė Klaipėda Memelį ←:

Klaipėda Memelis

Užėmė Klaipėda Memelį ←:

Puolė Klaipėdą ←:

Puolė Kuršą ←:

Gynė Medvėgalį ←:

Puolė Memelį ←:

Puolė Skirsnemunę ←:

Puslapio nuorodos:

Kęstutis Vytautas Kryžiuočių ordinas Algirdas Avigenas Birutė Daumantas Dlugošas Gediminas Germantas Jogaila Karigaila Krivis Kukovaitis Kęstutis Linkas Melchioras Giedraitis Mindaugas Tomas Treniota Vasilka Vydimantas Vytautas Švitrigaila Zivinbudas D. Poška Dusburgas Henrikas K. Zabitis Nezabitauskas L. Kolankowski S. Stanevičius Zenonas Ivinskis Gintaras Kalvė Namas Nuometai Patrankos Rogas Vytis Ūkės lazda Giruliai Kalavijuočių ordinas Kalnėnai Krikščionys Kryžiuočių ordinas Kuršiai Lenkai Lietuviai Naugardukiečiai Normanai Prūsai Rusai Rygiečiai Slavai Teutonai Valakai Vilniaus prastuomenė Vokiečiai Čekijos husitai Čeltyčios Žuvėdai Žyniai 1380 m. vasario paliaubos su Livonijos ordinu Racionžo taika Skuodo kautynės Torno taika Žemaičių kunigaikštystės privilegija Žemaičių skundo išsiuntimas ir Bonifaco IX bulės paskelbimas Žemaičių sukilimas 1409 m Aisčių medžių ir girių garbinimas Karo būrimas prieš žygį iš žynių, žvalgo kraujo ir žalčio ženklų Pirmųjų šmotelių ir Ilgių dienos vaišinimas vėlėms Vienkieminis gyvenimas dėl taikos ir gaisrų saugos Vyriausiojo Lietuvos tribunolo teisėjų rinkimas seimeliuose Įkaitų davimas kaip sutarties garantija Šventųjų paukščių laikymas namuose Šventųjų šaltinių ir lieknų neprileidimas Žemaičių paklusnumas ir ištikimybės priesaikos Ordinui Žemaičių savivalda ir seniūno rinkimasis Žemaičių sėtinių kepimas namuose Vakkis Ahridlis Viskas yra viena, viena žemė ir tie patys žmonės Vyresniuosius jis laikąs tėvais, lygius — broliais, o jaunesniuosius — savo vaikais Vytautas bijojo, kad bus numestas nuo sosto kein Soule sie karten wider Žemaičių skundas Baltija Dancigas Durbė Gardinas Georgenburgas Konstanca Kuršas Latvija Lenkija Lietuva Livonija Nalšia Naugardas Nemunas Nevėžis Pajūris Palanga Palenkė Polockas Prūsija Racionžas Rusija Ryga Strėva Suomija Sūduva Torno Trakai Viena Vilnius Vysla Žemaičių žemė karinės vadovybės rangai vartavodamos dvilypis lietuvių-žemaičių etnosas etmonas kolonijos kunigaikščiai magistras maršalas metraštis pagonys įkaitai įpėdinis žiuponai Viskas yra viena, viena žemė ir tie patys žmonės Palanga Užnerio žemė

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	15	19
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	13	17
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	11	13
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	8	12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	8	34
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	8	10
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	7	22
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995	—	6	6
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)	—	5	9
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	4	4
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4	—	4	4
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	3	6
Lietuvių tautos istorija, t. 5	—	3	3
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	2	2
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija	—	1	1