Santrauka
Mirus senovės kariui, jis kartu su žirgu būdavo deginamas ant rogo.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Senovės kalnėnai ir žemaičiai mirusį žmogų degindavo ant rogo kartu su jo žirgu. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Senovės kalnėnai ir žemaičiai mirusį žmogų degindavo ant rogo kartu su jo žirgu.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
kaipogi senovėj kalnėnai ir žemaičiai taip didžiai mylėjo savo žirgus, jog, pačiam mirus, lygiai degino ant rogo^1187 su pačiu jo žirgą, paskiau, krikščionimis jau tapę, garsūs kareiviai sirgdami liepė savo karės žirgą pas save atvesti ir taip, veizėdami į jį, kaipo į savo draugą laimės ir nelaimės, numirė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- terminas šiame fragmente pavartotas tik frazėje „ant rogo“, todėl kandidatas pateikiamas kaip ritualinis laidotuvių laužas pagal kontekstą.