Zenonas Ivinskis minimas kaip istorikas ir autorius. Viename šaltinyje jam priskiriama veikalo dalis apie laikotarpį iki Gediminaičių dinastijos galo, kitame jis pats pasirašo knygos pratarmę ir nurodomas kaip darbų apie Jogailą, Lietuvos istoriografiją, Gedimino laiškų aiškinimą, Lietuvos ir Rygos santykius XIV a. bei Vytauto jaunystę autorius, o 1930 m. kolektyvinės knygos įžangoje jis rodomas kaip jaunųjų istorikų telkėjas.
Dusburgietis pažymi, kad „keturi\ntūkstančiai lietuvių“ niokojo Kuršo žemę,\n0 po to stojo į mūšį. Pasak Z. Ivinskio,\nkadangi tai ne lokaliniai, o plataus masto\nveiksmai, vykę Lietuvos vakaruose, tai\n4000 lietuvių pajėgas reikia suprasti kaip\njungtines žemaičių ir paties Lietuvos val-\ndovo karaliaus Mindaugo karines pajėgas,\nnukreiptas prieš Ordiną.
karas baigėsi « amžinąja taika » didžiojo Lietuvos kuni\ngaikščio Aleksandro Kazimieraičio moteryste su Jono III-jo dukra\n\n(^19) **Z. Ivinskis:** **_Die baltische Frage im 17_****. Jahrhundert, leidiny:** **_Der\nOstseeraum im Blickfeld der deutschen Geschichte,_** **Köln-Wien 1970, 119-140 p.
ir lietuviai (T. Narbutas, A. Prochaska, K. Chodynicki, H. Pasz\nkiewicz ir kt.) gynė jų autentiškumą, arba laikė juos glaudaus\nrygiečių ir Gedimino politinio veikimo produktu (J. Jakštas, Z.\nIvinskis).
Ivinskis, Z. (Bražėnas) nurodomas kaip tekstų „Lietuvių tautos istorijos periodizacijos metmens“ ir „Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime“ autorius.
Ivinskis, Z. (Bražėnas) : _Lietuvių tautos istorijos periodizacijos met-\nmens,_ Tremtinių Mokykla, 1946 (Weilheim-Teck, Vokietija), nr. 3-4,\n55-65 p. — Ivinskis, Z. : _Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime,_\nĮ Laisvę, 1957, m. 12, 13-19 p.