Santrauka
Aisčiai gerbė ir garbino atskirus medžius, girias bei miškus, ant šakų kabino aukas ir iš medžių ošimo burdavo likimą. Senieji kalnėnai ir žemaičiai girias laikė šventomis, į jas be girių kunigo žinios nebuvo galima įžengti, o ąžuolynai ir lieknai veikė kaip sakralios garbinimo vietos.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: religinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Senieji kalnėnai ir žemaičiai girias taupė ir laikė šventomis, todėl be girių kunigo žinios į jas nebuvo galima nei įžengti, nei žalio virbelio išlaužti. |
| t-002 Ąžuolus ir ąžuolynus kalnėnai bei žemaičiai garbino ypač stipriai, juos kirsti galėjo tik kunigai, o ąžuolynai ir lieknai veikė kaip šventos garbinimo vietos. |