Santrauka
Todėl bajorija seimuose ir seimeliuose nuolat reikalavo, kad vyriausiasis teismas būtų kitaip sutvarkytas ir kad sparčiau veiktų. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galutinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Bajorija seimuose ir seimeliuose reikalavo pertvarkyti vyriausiąjį teismą ir perduoti apeliacinius teismus bajorijai. | c-001 | |
| t-002 Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo galutinai įkurtas 1581 m., o jo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. | c-002 | |
| t-003 Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46. | c-003 | |
| t-004 Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Bajorija seimuose ir seimeliuose reikalavo pertvarkyti vyriausiąjį teismą ir perduoti apeliacinius teismus bajorijai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Todėl bajorija seimuose ir seimeliuose nuolat reikalavo, kad vyriausiasis teismas būtų kitaip sutvarkytas ir kad sparčiau veiktų. Be to, ji reika- lavo, kad didysis kunigaikštis atsisakytų ir nuo apeliacinių teismų, kaip kad atsisakė nuo žemesniųjų, ir paliktų juos bajo- rijai. Gana ilgą laiką bajorija čia nieko nelaimėjo. Bet pagaliau, kai Steponas Batoras, ruošdamasis į karą prieš Maskvą (1578 m.), atsisakė nuo savo teismų ir įkūrė pačios bajorijos renkamą tri- bunolą Lenkijoje, tai netrukus tas pats buvo padaryta ir Lietuvoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo galutinai įkurtas 1581 m., o jo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galu- tinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisė- jais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū- davo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va- sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46. Iš pradžių buvo numatyta įkurti atskirą tribunolą ir Žemaičiams, bet 1588 m. Žemaičiai prisijungė prie to paties tribunolo ir rinkdavo į jį 3 savo de- putatus. Taigi nuo to laiko jau buvo 49 tribunolo nariai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka. Bylos bū- davo sprendžiamos balsų dauguma. O bajorijos byloms su dvasininkais būdavo sudaromas mišrasis teismas, arba dvasiškasis tribunolas, į kurį įeidavo 4 vyskupijų kapitulų skiriami kunigai ir 6 tribunolo deputatai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |